Dialogai apie žiniasklaidą

Perskačius unikalią bibliografinę retenybę - Pranaičių Julės knygą „Iš kelionės po Europą ir Aziją", išleistą Filadelfijoje 1914 metais, kilo daug minčių... Kaip būtų galima įprasminti šios taurios lietuvių spaudos leidėjos, kelionių rašytojos, didelės lietuvybės ir tautiškumo patriotės atminimą?

Pranaitytė gimė 1881 metų birželio 26 dieną pasiturinčių ūkininkų šeimoje Panenupių kaime, netoli Griškabūdžio, Šakių rajone. Ji buvo jauniausia aštuonių vaikų šeimoje. Vyriausias brolis Justinas Bonaventūra Pranaitis, Sankt Peterburgo dvasinės akademijos vicerektorius, vienas pirmųjų sakė pamokslus lietuvių kalba, kaip misionierius keliuose Turkestano miestuose pastatė bažnyčias, įkūrė Romos katalikų labdaros draugiją, kelias bibliotekas. Kitas brolis, Petras Juozas, buvo vargonininkas bei chorvedys. Jo suburtame chore giedojo ir būsimasis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona. Manoma, jog P. J. Pranaitis patarė Vincui Kudirkai redaguojant „Tautišką giesmę", o jo sukurta polka „Lietuvaitė" skirta būtent seseriai Julijai...

Julė Pranaitytė po sužadėtinio poeto P. Vaičaičio mirties emigravo į JAV ir čia redagavo leidinį „Žvaigždė". Kartu su kunigu A. Miluku išleido virš 100 įvairių spaudos leidinių, knygų. Julė (Julija) Pranaitytė savo kelionę po Lietuvą ir Centrinę Aziją atliko 1911-1914 m. - ji 1911 m. aplankė Lietuvos sostinę ir labai nustebo čia beveik nesutikusi praeivių lietuvių:

„Kaip sunku išgirsti Vilniaus gatvėse lietuvių kalbą, taip nelengva surasti ir mūs spaustuvės bei knygynai. Neturėdama su savim tikrų antrašų, klausinėjau kelių žemsargių ir krautuvininkų apie lietuviškas įstaigas ir nieko nepešiau. Pagaliau vieno policisto man nurodyta į kuklų medinį namelį, bet vienval paaiškinta ten lenkų spaustuvę esant. Tuomgi tarpu užėjus į tą pastogę, radau mūs tautiečius besidarbuojančius prie „Lietuvos ūkininko" ir „Lietuvos žinių". „Vilties" redakcija ir spaustuvė - tokia pati. Iš knygynų, kuriuose buvome, Zavadzkio didžiausias, panašus šiek tiek į didelius kitų tautų knygynus. Bet šis, nors ir jo šimtai tūkstančių maldaknygių išėjo, yra lenkiška įstaiga. Jame kalbėtis mums prisiėjo lenkiškai."

 

1911 m. J. Pranaitytė kartu su Banaičių dukra Salomėja aplankė Samarkandą, Bucharą, Baku, Tbilisį, plaukė Kaspijos jūra, važiavo Gruzinų karo keliu. Visi patirti nuotykiai buvo aprašyti knygoje „Iš kelionių po Europą ir Aziją", iliustruotoje jos pačios fotografijomis. Taip Julija Pranaitytė tapo pirmąja Lietuvos keliautoja-rašytoja. Vėliau išleido ir kitas knygas: „Laisvosios Lietuvos atlankytos" (1928) ir „Laiškai iš Ispanijos" (1932).

J. Pranaitytė mirė skurde 1944 m. sausio 29 d. Atsidavusi spaudos darbuotoja buvo palaidota Filadelfijos miesto kapinėse. Kadangi nebuvo pinigų ją palaidoti kitaip, paskutinio poilsio moteris atgulė bevardžiame vargšų kape, tiksli kapo vieta nežinoma iki šiol. Kun. A. Miluko archyvas, J. Pranaitytės ir P. Vaičaičio laiškai bei poeto nepublikuoti kūriniai po jos mirties buvo išvežti į sąvartyną, nes lietuvių išeiviai JAV tuo metu nesuprato jų vertės.

LŽS Kelionių žurnalistų klubo iniciatyvinė grupė per 2025 metų klubo sueigą gruodžio mėnesį svarstė galimybę surengti ekspediciją 2027 m. į JAV, Filadelfiją, atrasti tas kapines, lokalizuoti jos kapavietę ir atitinkamoje vietoje įamžinti atminimo lenta Juliją Pranaitytę - didžią idealistę, Lietuvos kultūros, švietimo ir tautinio atgimimo veikėją, turėjusią reikšmę ne politine valdžia, bet lietuviško žodžio, katalikiškos spaudos ir modernios moters vaidmens istorijoje.