Pastaruoju metu informuojant visuomenę apie Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (LRTK) sprendimus dėl Lietuvoje retransliuotų programų rusų kalba, visuomenės informavimo priemonėse buvo pateikta klaidinanti informacija apie Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos pateiktas išvadas.

Š. m. sausio 22 d. žiniasklaidos pranešimuose apie retransliuotos programos „Šeštadienio žinios" („RTR Planeta", 2014-11-15) turinį buvo klaidingai teigiama, kad Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba nepritarė LRTK išvadoms dėl šios komisijos fiksuotų žurnalistinės etikos pažeidimų. Iš tiesų, šiuos pažeidimus nustatė žurnalistų etikos inspektorius, o LRTK, 2015-01-07 posėdyje pritarusi tokioms inspektoriaus išvadoms, priėmė atitinkamą sprendimą - informuoti programos transliuotojus ir Europos Komisiją dėl paskleistos neobjektyvios, šališkos, žurnalistinio darbo principus pažeidžiančios informacijos ir reikalauti, kad tokie pažeidimai nesikartotų.

Be to, š. m. sausio 5 d. visuomenės informavimo priemonėse buvo išplatintas LRTK pirmininko pasisakymas, jog Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, teikdama išvadas LRTK į „kai kuriuos užklausimus neatsako po kelis mėnesius". Paneigdami šią informaciją pranešame, kad nuo 2013 metų spalio mėnesio pradėjusi stebėti rusų kalba Lietuvoje retransliuojamas programas LRTK visada kreipiasi į žurnalistų etikos inspektorių, prašydama pateikti išvadas dėl šių programų turinio įvertinimo pagal Visuomenės informavimo įstatyme nustatytus reikalavimus. Nežiūrint šių prašymų trūkumų ir įvairios jų apimties, išvados LRTK iki šiol buvo pateikiamos ne vėliau kaip per mėnesį.

Visuomenės informavimo įstatymas LRTK, kaip radijo ir televizijos sektoriaus dalyvių priežiūros institucijai, suteikia plačius įgaliojimus kontroliuoti, kaip šio sektoriaus dalyviai laikosi Visuomenės informavimo įstatymo ir kitų įstatymų nuostatų dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliavimo, retransliavimo ir kitų įstatymų nustatytų viešosios informacijos ir jos skleidimo reikalavimų, nagrinėti vartotojų skundus dėl šių dalyvių, taikyti pažeidėjams įstatyme nustatytas poveikio priemones. Siekdama įvertinti retransliuojamo turinio atitiktį bendriesiems Visuomenės informavimo įstatymo reikalavimams, kompetentinga priežiūros institucija neturėtų kreiptis į kitą valstybės įstaigą. Kita vertus, paskelbtos informacijos įvertinimas, jei jis iš tiesų yra atliekamas, visuomet reikalauja laiko sąnaudų. Todėl nepagrįsta LRTK pirmininko kritika Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybai, kurios išvadomis remiasi pati LRTK, kelia pagrįstų abejonių ne tik dėl pačios komisijos savarankiškumo, bet ir jos kaip „Seimo ir Vyriausybės ekspertės" statuso, be to, yra netinkamas valstybės institucijų bendradarbiavimo pavyzdys.

Visuomenės informavimo priemonėms keliant klausimus dėl retransliacijų ribojimo, svarbu pažymėti, jog užsienyje parengtų programų retransliavimas Lietuvoje gali būti stabdomas ne dėl bet kokios Visuomenės informavimo įstatymu draudžiamos informacijos, o tik tokios, (1) kuri žalinga nepilnamečių vystymuisi, (2) kursto karą ar neapykantą, (3) propaguoja ar reklamuoja pornografiją, seksualines paslaugas ar lytinius iškrypimus. Dezinformacijos ar propagandos skleidimo atveju Visuomenės informavimo įstatymas nenumato retransliavimo stabdymo galimybės.

Pažymėtina, jog karo ar neapykantos (nesantaikos) kurstymą žurnalistų etikos inspektorius yra nustatęs programose „Žmogus ir įstatymas" (PBK, 2013-10-04), „Savaitės žinios" (RTR Planeta, 2014-03-02), „Paklydimo teritorija" (REN TV Baltic (Lietuva), 2014-11-19), taip pat dokumentiniame filme „Pasmerktieji. Spąstai grupei „Alfa" (NTV Mir, 2014-03-10).

Rubrika Aktualijos yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.