Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vykusios parodos, skirtos romų Holokaustui atminti, fragmentas. G. Kartano nuotr.

Žmogaus teisių komitetas (ŽTK) balandžio 24 dienos posėdyje svarstė Atmintinų dienų įstatymo pakeitimo projektą Nr. XIIIP-3232, kuriuo siūloma papildyti Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas atmintinas dienas, nustatant, kad rugpjūčio 2-oji yra romų genocido atminimo diena. Įstatymo projektu siūlomas romų genocido atmintinos dienos įtvirtinimas taptų reikšmingu įvykiu visai Lietuvos romų bendruomenei, atkreiptų visuomenės dėmesį į skaudžius istorijos faktus, prisidėtų prie romų kultūros atvirumo, tarpkultūrinio dialogo ir stereotipų mažinimo.

Tarptautinės organizacijos oficialiai pripažįsta romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir siekia, kad visose valstybėse ši diena būtų minima rugpjūčio 2 dieną. 2015 m. balandžio 15 d. Tarptautinės romų dienos proga Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją „Dėl priešiškumo romams Europoje ir romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais minėjimo", kuria pripažino istorinį romų genocido Antrojo pasaulinio karo metais faktą ir paragino visas valstybes minėti ir paskelbti rugpjūčio 2 d. romų genocido diena.

Ši diena buvo pasirinkta prisimenant 1944 metų įvykius. 1944 m. rugpjūčio 2 d. Lenkijoje, Aušvico-Birkau koncentracijos stovykloje, buvo sunaikintas romų (čigonų) lageris ir nužudyta apie 3000 jame kalintų žmonių. Šių metų rugpjūtį minėsime romų lagerio sunaikinimo 75-ąsias metines.

Per Antrąjį pasaulinį karą romai, kaip ir žydai, dėl rasistinių paskatų nacių buvo sistemingai persekiojami, brutaliai žudomi, vežami į koncentracijos ir darbo stovyklas. Iš viso nacių okupacijos metais įvairių istorikų vertinimu Lietuvoje buvo nužudyta apie 500 romų. Daugiausia jie buvo žudomi Pravieniškių stovykloje. Kitos žudynių vietos buvo Šalčininkų rajone, netoli Kirtimų Porubankos. Romai buvo žudomi ir Kauno IX forte bei Paneriuose.

Romų genocido paminėjimo dienos įtraukimas į atmintinų dienų sąrašą būtų labai svarbus Lietuvos romų bendruomenės nariams, leistų ne tik atkreipti Lietuvos visuomenės dėmesį į šio, gana menkai žinomo nacių nusikaltimo istoriją, pagerbti aukas, bet taip pat sustiprintų ir Lietuvos romų tapatybės suvokimą, skatintų jų istorinę atmintį.

Dauguma įstatymo projekto teikėjų - ŽTK nariai, taigi komitetas, vertindamas tarpkultūrinio dialogo svarbą darniam visuomenės vystymuisi, įstatymo projektui pritarė bendru sutarimu.

Parengė Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Eglė Gibavičiūtė

Tel. (8 5) 239 6809, el. p. egle.gibaviciute@lrs.lt

Paskutinį kartą atnaujinta: 2019-04-30 13:42

Atgal