Aktualijos

Aida Vėželienė

Lietuvos mokslo taryba (LMT), įgyvendindama savo 2026-2028 metų strateginio veiksmų plano programos „Mokslo ir aukštojo mokslo sistemos plėtra" 1 tikslą „Stiprinti šalies MTEP potencialą", 2026 m. liepos 14 d. paskelbė tikslinį kvietimą teikti mokslo projektų paraiškas pagal 2025-2030 m. lituanistinių tyrimų prioriteto įgyvendinimo programą. Kvietimas skirtas tarpdisciplininiams kompleksiniams tyrimams atlikti Vilniaus šv. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikoje. Paraiškos teikiamos pagal Programos 5.1 papunktyje nustatytą tikslą „telkti tyrėjus atlikti reikšmingus lituanistinius tyrimus" ir apima vykdyti lituanistinius, įskaitant tarpdisciplininius, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą; kurti ir plėtoti lituanistinių tematikų skaitmeninius duomenynus; skatinti piliečių mokslą, siekiant įtraukti visuomenę į lituanistinių mokslinių tyrimų procesus (tik kartu su kitomis šio uždavinio priemonėmis). Kvietimui skiriamos valstybės biudžeto lėšos - apie 1,5 mln. Eur. Paraiška teikiama anglų kalba elektroninėje sistemoje https://junkis.lmt.lt.

Reaguodamas į susidariusią padėtį, 2026 m. liepos 28 d. Tautos forumas išplatino reikalavimą pavadinimu „TAUTOS FORUMO REIKALAVIMAS: LITUANISTIKA BE LIETUVIŲ KALBOS - KELIAS Į LIETUVĄ BE LIETUVIŲ". Jame pabrėžiama, kad Valstybinės kalbos įstatymo 4 straipsnyje nustatyta, jog visos Lietuvos Respublikoje veikiančios institucijos, įstaigos, įmonės ir organizacijos raštvedybą, apskaitos, atskaitomybės, finansinius bei techninius dokumentus tvarko valstybine kalba, o to paties įstatymo 24 straipsnyje nurodyta, kad už įstatymo nuostatų tiesioginį vykdymą atsako institucijų ir organizacijų vadovai. Todėl Tautos forumas pažymi, kad Lietuvos visuomenė turi teisę gauti aiškų ir viešą Lietuvos mokslo tarybos laikinojo pirmininko prof. Juozo Augučio paaiškinimą, kokiu specialiuoju teisės aktu remiantis lituanistikos projektų paraiškoms nustatytas reikalavimas vartoti ne valstybinę, o anglų kalbą. Taip pat reikalaujama, kad savo poziciją viešai pareikštų Lietuvos mokslo tarybos valdybos nariai, atsakydami, ar jie pritaria tam, kad lietuvių kalba būtų išstumta net iš lituanistikos finansavimo procedūrų. Dokumente išreikštas apmaudas, kad dėl šio akibrokšto pirmiausia prabilo ne lituanistikos tyrėjai, universitetų vadovai ar akademinė bendruomenė, o Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas dr. Audrius Valotka, kurio pasipiktinimas įvertintas kaip visiškai pagrįstas.

Reikėtų pažymėti, kad LMT išvardinti privalomi paraiškos priedai yra: pagal patvirtintą formą parengtas ir vykdančiosios institucijos pasirašytas raštas, kuriuo ji įsipareigoja užtikrinti konkursą laimėjusio projekto įgyvendinimą (lietuvių kalba); projekto vadovo ir kitų pagrindinių projekto vykdytojų gyvenimo aprašymai (CV), kuriems rekomenduojama naudoti LMT patvirtintą formą anglų kalba; bei tuo atveju, jei projektas bus įgyvendinamas su partneriais, pateikiama partnerio pasirašyta preliminari sutartis ar ketinimo protokolas bendrai įgyvendinti projektą - laisva forma anglų kalba.

Iš viso to seka prieštaringas procesas: pati paraiška konkursui turi būti teikiama anglų kalba, tačiau identiško turinio paraišką lietuvių kalba privaloma pateikti tik tuomet, kai projektas laimės konkursą, prieš pasirašant finansavimo sutartį. Analizuojant šią situaciją, kyla klausimas dėl tokio reikalavimo atsiradimo priežasčių. Atidžiau žvelgiant į teisinį pagrindą, matyti, kad kvietimas remiasi Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025-2030 metais programa. Šią programą, kurios planuojamas biudžetas sudaro apie 22 mln. eurų, parengė Lietuvos mokslo taryba (LMT), bendradarbiaudama su šalies mokslo ir studijų institucijomis bei suinteresuotomis šalimis. Naujoji programa pakeitė ankstesnę Valstybinę lituanistinių tyrimų ir sklaidos 2016-2024 metų programą.

Viešai pristatydama programą, LMT akcentavo, jog projektams vertinti bus taikomi kokybiniai bei kiekybiniai rodikliai, suderinti su Mokslinių tyrimų vertinimo reformos koalicijos (CoARA) principais. Vadovaudamasi šia strategija, Taryba parengė 2024-2028 metų veiksmų planą, kurį integruoja į nacionalines mokslo programas, tarp jų - ir naująją Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programą. Tikimasi, kad tokie kriterijai leis projektus įvertinti išsamiau ir objektyvesniu žvilgsniu, iškeliant į pirmą vietą tyrimų kokybę, jų reikšmę visuomenei bei atvirumą, o tai galimai paaiškina tarptautiniams standartams pritaikytas paraiškų teikimo taisykles.

CoARA (Coalition for Advancing Research Assessment) yra 2022 metais įsteigta tarptautinė organizacija, vienijanti šimtus mokslo institucijų ir finansuotojų visame pasaulyje. Jos pagrindinis tikslas - pertvarkyti mokslo ir tyrėjų vertinimo praktikas, atsisakant tradicinių kiekybinių rodiklių ir pereinant prie kokybinės analizės, pabrėžiančios tyrimų kokybę bei poveikį visuomenei.

Už 2022 m. gruodžio mėnesį LMT pasirašyto Susitarimo dėl mokslinių tyrimų vertinimo reformos ir CoARA principų taikymo LMT veikloje veiksmų planą atsakingais paskirti šie asmenys: vyriausiasis patarėjas dr. Eugenijus Stumbrys atstovauja LMT CoARA generalinėse asamblėjose ir koordinuoja CoARA veiksmų plano įgyvendinimą; Mokslo vertinimo ir duomenų analitikos skyriaus vedėja Daiva Karužaitė atsakinga už CoARA veiksmų plano dalį, susijusią su mokslo ir studijų institucijų vertinimu; Mokslo finansavimo skyriaus vedėja dr. Julija Sabataitytė - už dalį, susijusią su mokslo projektų vertinimu; o Mokslo politikos ir analizės skyriaus vedėja dr. Toma Lankauskienė - už dalį, susijusią su tyrėjų kompetencijų vertinimu.

Iš pateikto sąrašo matome, kad visi Lietuvai atstovaujantys asmenys yra lietuviai, tačiau kelia nerimą klausimas, kas iš tikrųjų vertins šiuos paraiškų dokumentus ir/ar tarptautinė ekspertų grupė bus pajėgi bei tinkamai kvalifikuota objektyviai spręsti specifinius Lietuvos istorijos, kultūros ir lituanistikos klodus.

Sunku pasakyti, ar ši analizė įneš aiškumo į susidariusią situaciją, tačiau bus laukiama atsakymų į Tautos forumo iškeltus klausimus. Galiausiai privalu priminti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnis įtvirtina lietuvių kalbos - kaip valstybinės kalbos - statusą.

Šaltiniai

1. Lietuvos mokslo taryba. Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo 2025-2030 metais programos tikslinis kvietimas teikti paraiškas mokslo projektams įgyvendinti. Prieiga per internetą: https://lmt.lrv.lt/lt/kvietimai/lituanistikos-prioriteto-igyvendinimo-20252030-metais-programos-tikslinis-kvietimas-teikti-paraiskas-mokslo-projektams-igyvendinti/
2. Lietuvos Respublikos Seimas. Valstybinės kalbos įstatymas. Prieiga per internetą: https://www.infolex.lt/ta/37440
3. Tautos forumas. Tautos forumas reikalauja grąžinti lietuvių kalbą į Lietuvą. Prieiga per internetą: https://www.pozicija.org/tautos-forumas-reikalauja-grazinti-lietuviu-kalba-i-lietuva/
4. Lietuvos mokslo taryba. Lituanistikos 2025-2030 m. programa (Teisinis pagrindas ir aprašas). Prieiga per internetą: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c81ccd76a58c11ef90b5ee8931e5ce5e
5. Lietuvos mokslo taryba. Startuoja nauja Lituanistikos prioriteto įgyvendinimo programa: įvardyti svarbiausi pokyčiai. Prieiga per internetą: https://lmt.lrv.lt/lt/naujienos/startuoja-nauja-lituanistikos-prioriteto-igyvendinimo-programa-ivardyti-svarbiausi-pokyciai/
6. Lietuvos mokslo taryba. Mokslinių tyrimų vertinimo pažangos koalicija (CoARA) ir atsakingi asmenys. Prieiga per internetą: https://lmt.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/mokslo-politika/moksliniu-tyrimu-vertinimo-pazangos-koalicija-coara/