Aktuali informacija

Raša Liškauskaitė

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (LPSK) susirūpinusi, kad LR Vyriausybė, deklaruojanti siekį mažinti migraciją ir rūpintis mažiausiai uždirbančiais, kuria naująjį Darbo kodeksą, kuriame naikinamos socialinės garantijos.

Poziciją apie tai šiandien susitikime su žurnalistais pateikė LPSK atstovai: pirmininkas Artūras Černiauskas, pramonės sektoriaus atstovė, Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos (LMP) pirmininkė Gražina Gruzdienė, paslaugų sektoriui atstovaujantis Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos (LPSDPS) pirmininkas Aleksandras Posochovas bei valstybinio sektoriaus atstovė, Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė.

Konfederacijos pirmininkas A. Černiauskas stebisi, kad naujasis Darbo kodeksas pristatomas atskiromis dalimis, todėl negalima susidaryti bendro jo vaizdo ir ne visada aišku, kas yra keičiama. „Baugina tai, kad naujieji pakeitimai tarsi slepiami po „dūmų uždanga" - tuščiomos diskusijomis apie pseudo mokesčių reformą ar skandaliukais apie 5 milijonus, išleistus „kreiviems" ekspertams. Sąmoningai ar ne, tačiau viešuose pristatymuose toks svarbus dokumentas pateikiamas atskiromis dalimis, todėl neaišku, kas ir kuo keičiama, neįmanoma susidaryti bendro jo vaizdo", - žurnalistams sakė LPSK pirmininkas.

Artūras Černiauskas tvirtino, kad naujasis Darbo kodeksas darbuotojams vienareikšmiškai būtų nenaudingas: nekontroliuojami taptų darbuotojų viršvalandžiai, pablogėtų ne tik priėmimo, bet ir atleidimo iš darbo sąlygos, nebeliktų papildomų atostogų už darbo stažą.

„Lietuva didžiuojasi augančia pramone ir investicijomis. Tačiau kokia kaina tai daroma? Reikia analizuoti priežastis, kodėl esame pigiausios darbo jėgos šalis. Siūlomas nereguliuojamas suminės darbo laiko apskaitos įvedimas verstų darbuotojus dirbti ilgiau už tą patį darbo užmokestį, praktiškai nemokant už dirbtus viršvalandžius", - sakė A. Černiauskas.

Pramonės sektoriui atstovaujanti Gražina Gruzdienė teigė, kad naujajame DK turėtų būti  įtvirtintas ir teisingo apmokėjimo už darbą principas.

„Už tą patį darbą turi būti mokamas vienodas atlyginimas. Kiekvienoje įmonėje, organizacijoje privalomai turėtų būtų įtvirtinti darbo apmokėjimo nuostatai, kuriuose būtų aiškus apmokėjimas pagal atliekamą darbą, kvalifikaciją ir atsakomybę, o minimalią algą turėtų gauti tik mažai kvalifikuotą darbą dirbantys asmenys, o ne trečdalis dirbančiųjų, kaip yra dabar", - įsitikinusi G. Gruzdienė. 

Pasak LPSDPS pirmininko Aleksandro Posochovo, fragmentiškai pristatomame dokumente yra ir nevienareikšmiškai vertinamų naujovių: „Kodeksą kuriantys mokslininkai įsitikinę, kad priimant į darbą nebereiktų rašytinių sutarčių. Jų manymu, pakaktų sudaryti žodines. Be to, nuolatines darbo sutartis norima pakeisti terminuotomis darbo sutartimis. Kol kas sunku įsivaizduoti, kaip tai būtų galima įgyvendinti praktiškai. Turbūt nereikia sakyti, kuo tai gresia paslaugų sektoriui, kuriame ir esant rašytinėms sutartims, yra siaubinga darbuotojų kaita", - niūrią ateitį prognozavo A. Posochovas.

Be to, žurnalistams Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovai įteikė viešą pareiškimą „Dėl siūlomo „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio " dokumentų projektų" .                                                  

Papildoma informacija žurnalistams:

LPSK pirmininkas A. Černiauskas

arturas.cerniauskas@lpsk.lt

+37067383988

PAREIŠKIMAS

Dėl siūlomo „Darbo santykių ir valstybinio socialinio draudimo teisinio-administracinio modelio" dokumentų projektų                                                  

                                                                                    2015 m. sausio 14 d.

LR Vyriausybė savo programoje teigia, kad „solidarumu ir socialiniu teisingumu grindžiamas socialinis dialogas yra būtinybė, niekas negali būti pamirštas. Darbuotojai ir darbdaviai dialogo pagrindu turi rasti sutarimą, kad ekonomika greičiau atsigautų, o jos augimo rezultatais vėl visi galėtų naudotis, kad esamų darbo vietų išsaugojimas ir būtinas naujų darbo vietų kūrimas yra esminė nedarbo mažinimo ir pragaištingos emigracijos sustabdymo sąlyga".

Vieši Vyriausybės narių pasisakymai, naujojo socialinio modelio projektų viešinimo renginiuose siūlomi nauji sprendimai neatitinka  programoje deklaruojamų tikslų.

Socialinio modelio  projekto elementai pristatomi atskiromis dalimis, nepateikiant viešoms diskusijoms kartu paruoštų dokumentų, todėl neįmanoma susidaryti bendro vaizdo, suprasti pakeitimų esmės ir  siekti socialinių partnerių interesų balanso.

Panašu, kad socialinio modelio projektai rengiami paskubomis, neatsižvelgiant į socialinių partnerių siūlymus pataikaujant verslui, bet jokiu būdu neatsižvelgiant į geriausių ES valstybių patirtį ir dirbančiųjų interesus.

Darbo kodekso projekte bandoma įtvirtinti maksimalią darbo savaitės trukmę iki 72 valandų, neriboti viršvalandžių ir mažinti už jų apmokėjimą. Tai iš tiesų tik sumažintų darbo vietų skaičių, išsekintų Lietuvos darbo jėgą, dar padidintų emigraciją. Siūloma panaikinti darbo grafikų derinimą su profesinėmis sąjungomis, mažinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminus ir išeitines pašalpas didelį darbo stažą turintiems darbuotojams (didžiausia pašalpa - tik 2 mėn). Siūlomas nereguliuojamas suminės darbo laiko apskaitos įvedimas verstų darbuotojus dirbti ilgiau už tą patį darbo užmokestį, praktiškai nemokant už dirbtus viršvalandžius. Taip būtų sumažintos darbuotojų pajamos bei mažėtų  darbo vietų skaičius. Tai prieštarauja siūlomam užimtumo įstatymo projektui.

Fragmentiškai pristatomame dokumente yra ir nevienareikšmiškai vertinamų naujovių. Kodeksą kuriantys mokslininkai įsitikinę, kad priimant į darbą kai kuriais atvejais nebereikėtų rašytinių sutarčių - pakaktų tik žodinių. Kol kas sunku įsivaizduoti, kaip tai būtų galima įgyvendinti praktiškai, kai šiuo metu taip daug keblumų kyla, net ir esant rašytinėms sutartims. Projekte nesiūloma papildomo apmokėjimo už darbą pamainomis, sekmadieniais ir kt.

Manome, kad DK turėtų būti  įtvirtintas ir teisingo apmokėjimo už darbą principas,  kad už tą patį darbą turi būti mokamas vienodas atlyginimas. Kiekvienoje įmonėje, organizacijoje turėtų būtų privalomai įtvirtinti darbo apmokėjimo nuostatai, kuriuose būtų aiškus apmokėjimas pagal atliekamą darbą, kvalifikaciją ir atsakomybę.

Tai skatintų darbuotojo motyvaciją, pajamų ir kartu vartojimo augimą. Negalima toliau taikstytis, kad pagal vidutinį darbo užmokestį esame paskutiniame trejetuke tarp ES valstybių, o minimalus darbo užmokestis mokamas trečdaliui dirbančiųjų (ES šalyse 2-3 proc.).

Nesuprantamas ir naujojo Darbo kodekso rengėjų siūlymas teikti projektą svarstyti LR Seimui, ignoruojant LR Trišalę Tarybą.  Tai neatitinka DK projekte toliau deklaruojamų socialinės partnerystės principų stiprinimo ir nesiskaitoma su socialiniais partneriais, juolab kad LR Trišalė taryba jau dirba  dvidešimt metų.

Abejonių kelia siūloma pensijų pertvarkymo sistema Siūlymas keisti  dabar galiojančią tvarką, pensijos dydžių nekeičia, tik įveda dar didesnę sumaištį ir nepasitikėjimą valstybe. Pasigendame siūlymų dėl privačių pensijų fondų veiklos gerinimo ir kontrolės, platesnio profesinių pensinių fondų diegimo, jų veiklos skatinimo ir socialinių partnerių dalyvavimo juose. Jau dabar tarp darbuotojų kyla sumaištis dėl siūlomų  papildomo socialinio ir kitų mokesčių įvedimo.

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija reikalauja, kad naujai paruošti socialinio modelio dokumentų  projektai (LR Darbo kodekso, socialinio draudimo, užimtumo, pensijų ) kuo skubiau būtų pateikti socialiniams partneriams.  Socialinio modelio dokumentų projektus teikti LR Seimui, tik skyrus pakankamai laiko viešoms diskusijoms ir susitarus socialiniams partneriams.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija siūlo atsižvelgti ir į LR Prezidentės  išsakytą nuomonę  dėl galimų pakeitimų įvertinus ir   sudėtingą šalies geopolitinę padėtį bei didžiausia emigraciją tarp ES šalių.

LPSK pirmininkas

Artūras Černiauskas