Lietuvos žurnalistų sąjungos Valdyba ragina Seimo Žmogaus teisių komitetą ir už neteisėtą naujienų agentūros BNS darbuotojų sekimą atsakingas teisėsaugos institucijas tinkamai įvertinti teismų sprendimus, kuriais buvo pripažinti ir patvirtinti masiniai BNS darbuotojų teisių pažeidimai.

Vilniaus apygardos teismas rugpjūčio 18 d. paskelbė, kad teisėsauga nepagrįstai klausėsi naujienų agentūros BNS darbuotojų pokalbių telefonu. Teismas patenkino 10 esamų ir buvusių darbuotojų skundus ir panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 metų lapkričio 2 dienos

LŽS teisininkai atidžiai įvertino priimtus teismų sprendimus, kuriais buvo pripažinta, jog tirdami vadinamąją valstybės paslapties dėl Rusijos keliamų grėsmių nutekinimo bylą ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros darbuotojai ir net teisėjai iš esmės darė sistemines teisės klaidas ir neteisingai taikė baudžiamojo persekiojimo įstatymus sekdami ir krėsdami žurnalistus bei kitus naujienų agentūros BNS darbuotojus. Taip pat neteisėtai žurnalistai buvo spaudžiami atskleisti savo informacijos šaltinius.

Imdamiesi tokių neadekvačių ir neteisėtų priemonių, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai ne tik pažeidė atskirų žurnalistų ar kitų naujienų agentūros BNS darbuotojų teises. Taip buvo padaryta didelė neturtinė ir turtinė žala ir atskiriems žmonėms, ir visai naujienų agentūrai BNS. Kuriam laikui sutrikdytas darbas, pakirstas informacijos šaltinių pasitikėjimas žurnalistais iš esmės gali sužlugdyti bet kurią žiniasklaidos priemonę, o ypač naujienų agentūrą, kuriai reputacija yra esminis veiklos kokybės garantas.

Viešai paskelbus apie taikomas masinio sekimo ir kitas teisinės prievartos priemones prieš vienos profesionaliausių žiniasklaidos priemonių darbuotojus dėl galimo valstybės paslapties paviešinimo visuomenei buvo pasiųstas signalas, kad net ir garbingai bei profesionaliai dirbantys BNS darbuotojai gali būti siejami su labai sunkiu ir pavojingu nusikaltimu. Vėlesni teismų sprendimai ir teisinis procesas parodė, kad nė vienas iš BNS darbuotojų oficialiai nebuvo nei kuo nors įtariamas, nei kaltinamas. Tačiau visuomenei paskleista žinia leido suabejoti šios agentūros darbuotojų profesionalumu ir net lojalumu Lietuvos valstybei.

Lietuvos įstatymuose yra numatyta atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų. Žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Be turtinės žalos, atlyginama ir neturtinė žala.

Taip pat įstatyme įtvirtinta nuostata, kad jeigu žala atsirado dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros ar teismo pareigūnų ar teisėjų tyčinių veiksmų, tai valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas.

Atsižvelgdama į neteisėto naujienų agentūros BNS darbuotojų teisinio persekiojimo tarptautinę svarbą (šį procesą nuolat stebi ESBO atstovas spaudos laisvei ir kitos tarptautinės organizacijos), taip pat patirtą BNS agentūros dalykinės reputacijos ir jos darbuotojų profesinės reputacijos ir įvaizdžio žalą, Lietuvos žurnalistų sąjunga siūlo nukentėjusiems kolegoms toliau ginti savo pažeistas teises ir siekti padarytos žalos atlyginimo. Taip pat turi būti sukurtas precedentas, kai už savo neteisėtus veiksmus turi būti įvertinti ir tuos veiksmus padarę pareigūnai. Ištyrus jų veiklą ir nustačius kaltę, valstybė turi pritaikyti numatytą atsakomybę ir išsireikalauti iš jų atlyginti dėl tokios veiklos patirtus nuostolius.

Šiemet Seimo priimti daliniai žmogaus teises baudžiamajame procese labiau užtikrinantys įstatymų pakeitimai dėl informacijos šaltinio atskleidimo ir kratų dar tik bus įgyvendinami. Todėl tinkamas neteisėtų pareigūnų veiksmų įvertinimas padėtų ateityje prevenciškai išvengti galimų žmogaus teisių pažeidimų.

Paskutinį kartą atnaujinta: 2014-09-11 08:09

Atgal