Archyvas :: Lietuvos žurnalistų sąjungos pranešimas spaudai: “Žurnalistų suvažiavime – dėmesys valdžios bandymams spausti nepriklausomą žiniasklaidą”. Skelbiame ir suvažiavimui siūlomų rezoliucijų projektus
Lietuvos žurnalistų sąjungos pranešimas spaudai
Žurnalistų suvažiavime - dėmesys valdžios bandymams spausti nepriklausomą žiniasklaidą
Lapkričio 22 dieną Vilniaus Rotušėje į ataskaitinį rinkiminį suvažiavimą rinksis ir aktualiausias žurnalistikos problemas nagrinės per du šimtus Lietuvos žurnalistų sąjungos delegatų iš visos Lietuvos.
Į renginį pakviesti aukščiausi šalies vadovai, Kultūros ministerijos, kitų žurnalistus ar žiniasklaidos priemones vienijančių organizacijų atstovai. Į renginį planuoja atvykti ir Ukrainos žurnalistų atstovas.
Kas ketveri metai vykstantis tokio pobūdžio suvažiavimas yra vieta, kur žurnalistų bendruomenė kelia svarbius klausimus, priima rezoliucijas dėl tolimesnės veiklos, tvirtina kelerių metų veiklos ataskaitą ir renka savo pirmininką ketverių metų kadencijai. Šiuo metu LŽS vadovauja Dainius Radzevičius.
Šiame suvažiavime žurnalistų bendruomenė nusprendė surengti dvi specialias diskusijas - „Nauji iššūkiai žurnalisto statusui bei jų organizacijoms" ir „Žurnalisto vaidmuo Lietuvos žiniasklaidos rinkoje". Prie bendro stalo pakviesti diskutuoti žurnalistai ir žiniasklaidos leidėjų, akademinės bendruomenės atstovai.
Žurnalistai siūlo svarstyti ir priimti rezoliuciją, kuria būtų palaikoma šiuo metu Seime svarstoma žiniasklaidos savireguliacijos sistemos pertvarka. Seime atsakinguose komitetuose jau buvo išdiskutuota galimybė įsteigti naują Visuomenės informavimo etikos asociaciją, kuri pakeistų iki šiol veikusią Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos komisiją. Numatyta, kad tokia asociacija savo veikla siektų užtikrinti Etikos kodekso nuostatų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą visuomenės informavimo veikloje. Įstatymu buvo aiškiai numatyta, kad tokią asociaciją steigs įvairios žurnalistų ir leidėjų organizacijos, kurios ir prisiims atsakomybę už minėtą veiklą. Deja, šią savaitę Seimas nepatvirtino naujos savireguliacijos.
Taip pat parengta griežta rezoliucija dėl vietinės valdžios bandymų perimti žiniasklaidos rinką rajonuose, kur kuriami propagandiniai leidiniai. Kaip žinia, 2013 m. gruodžio 3 d. žurnalistų etikos inspektorius, išnagrinėjęs Druskininkų krašto savaitraščio „Druskonis"ir savaitraščio „Druskininkų naujienos" redaktorių skundą dėl leidinio „Mano Druskininkai" leidybos, priėmė sprendimą ir nustatė, kad de jure leidinio „Mano Druskininkai" leidėjas / viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) yra Druskininkų švietimo centras, tačiau de facto - ir Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius bei Druskininkų savivaldybės administracija. Kartu nustatyta, jog per laikraščio „Mano Druskininkai" leidybą buvo vykdyta akivaizdi kampanija, parengta pagal išankstinius nusistatymus ir tenkinant grupinius - politinius interesus. Dėl šios situacijos ir panašių atvejų kituose rajonuose žurnalistai yra susirūpinę ir planuoja griežtai pasmerkti vietinės valdžios norus susikurti ir valdyti propagandinius leidinius, kuriuos iš esmės turėtų išlaikyti patys rinkėjai.
LŽS ypač daug dėmesio skiria etiškos ir profesionalios žurnalistikos skatinimui ir masinės komunikacijos priemonių savireguliacijos stiprinimui. Šiuo metu organizacija vienija daugiau nei tūkstantį profesionalių žurnalistų iš skirtingų žiniasklaidos priemonių, regionų ir žurnalistikos sričių. Pagrindiniai organizacijos tikslai - ginti žurnalistų teises ir laisves, gerinti darbo ir gyvenimo sąlygas, garantuoti profesinės etikos normų laikymąsi, rūpintis žurnalistų mokymu, siekiant šių tikslų aktyviai dalyvauti šalies ir tarptautinių organizacijų veikloje.
LŽS istorija siekia 1922 metus, kuomet kovo 11 dieną buvo įkurta bendra Lietuvių rašytojų ir žurnalistų sąjunga. Tuomet pirmuoju pirmininku tapo Juozas Tumas Vaižgantas. Į atskirą periodinės spaudos darbuotojų organizaciją Lietuvos žurnalistų sąjungos pavadinimu perorganizuota 1929 metų kovo 22 d. Kaune. Todėl šiemet rengiant XVI-ąjį LŽS suvažiavimą bus švenčiamas ir LŽS veiklos 85 metų jubiliejus.
LŽS suvažiavimui bus siūloma priimti tris rezoliucijas. Šių rezoliucijų projektų tekstus skelbiame iš anksto.
Nutarimas (PROJEKTAS)
DĖL VISUOMENĖS INFORMAVIMO SAVITVARKOS STIPRINIMO
Naujosios technologijos didina informacijos sklaidos galimybes, o kartu daro įtaką kuriamos informacijos formai, turiniui, žiniasklaidos verslui, nusistovėjusiems ekonominės veiklos modeliams, žurnalisto darbui. Keičiantis medijų rinkos struktūrai, augant piliečių dalyvavimui turinio kūrimo ir sklaidos procese, naujai iškyla ir profesionalumo standartų laikymosi užtikrinimo klausimas.
Valstybės politika visuomenės informavimo srityje turi operatyviai reaguoti į vykstančias transformacijas ir besikeičiančią tikrovę, užtikrindama demokratinės visuomenės piliečiams teisę laisvai reikšti savo mintis ir įsitikinimus - laisvai laikytis savo nuomonės, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas.
Žurnalistai, visuomenės informavimo priemonės, kiti medijų sistemos dalyviai, susiję su turinio gamyba ir platinimu masinei auditorijai, naudodamiesi jiems suteiktomis teisėmis ir privilegijomis, privalo laikytis pareigų ir atsakomybės, būti atskaitingais - laikytis profesinės etikos principų.
Valstybės, pripažįstančios laisvą ir nepriklausomą visuomenės informavimo veiklą kaip demokratijos garantą ir pilietinės visuomenės vertybę, pareiga yra užtiprinti žurnalistų ir medijų dalyvių apsaugą nuo bet kokio kišimosi į jų veiklą. Priimami įstatymai turi garantuoti žurnalitsinės veiklos nepriklausomumą - šaltinio, žurnalistinio darbo priemonių ir medžiagos apsaugą, laisvą priėjimą prie informacijos, apsaugą nuo piktnaudžiavimo kaltinant šmeižtu ir pan.
Lietuvos žurnalistų sąjungos Suvažiavimas palaiko profesinės žurnalistų bendruomenės iniciatyvą stiprinti visuomenės informavimo priemonių savitvarką įteisinant Visuomenės informavimo etikos komisiją ir sudarant sąlygas naujų šiuolaikiškų profesinės etikos standartų kūrimui bei įtvirtinimui.
Nutarimas (PROJEKTAS)
Dėl žurnalistikos etikos
Žurnalisto profesija apima teises ir įsipareigojimus, laisves ir pareigas. Be įstatymų nustatytų teisių ir įsipareigojimų viešosios informacijos rengėjams tenka ir etinė atsakomybė piliečiams bei visuomenei. Ši atsakomybė ypač pabrėžtina dabar, kai informacija ir komunikacija atlieka labai svarbų vaidmenį žinių visuomenėje formuojant piliečių asmenines nuostatas bei informuojant visuomenę. Pagrindinis žurnalistikos etikos tikslas yra ne tik nustatyti žurnalistinės veiklos kriterijus, bet ir jų laikytis. Europos Tarybos rezoliucija „Dėl žurnalistinės etikos" įpareigoja visas žiniasklaidos priemones imtis efektyvių priemonių deramam žurnalistinės etikos lygiui palaikyti.
Žurnalistikos etika yra vienas veiksmingiausių būdų užtikrinti žiniasklaidos priemonės reputaciją, puoselėti aukščiausius profesinio meistriškumo standartus ir atliepti visuomenės teisei gauti nešališką informaciją.
Todėl turi vykti nuolatinė diskusija apie žurnalistų profesinę etiką, kurios geriausias rezultatas - ilgalaikis redakcijų įsipareigojimas sukurti kultūrą, kurioje visi žiniasklaidos dalyviai vadovautųsi bendromis vertybėmis.
Visuomenės informavimo priemonės privalo įsipareigoti laikytis tvirtų etinių principų, garantuojančių raiškos laisvę ir pagrindinę piliečių teisę gauti teisingą informaciją bei sužinoti įvairias pateikiamas nuomones.
Tik etiška, gerbianti savo auditoriją žiniasklaidos priemonė gali tikėtis tapti informacijos tarpininku, padedančiu kiekvienam piliečiui būti informuotam ir taip aktyviai dalyvauti visos valstybės sprendimų priėmime ir valdyme. Niekas neturėtų likti neutralus, kai ginamos demokratinės vertybės. Todėl informavimo priemonės turi atlikti svarbų vaidmenį, kad būtų išvengta įtampos. Būtų skatinamas savitarpio supratimas, tolerancija bei pasitikėjimas tarp įvairių bendruomenių tuose regionuose, kuriuose vyksta ir tęsiasi konfliktas. „Tokiomis aplinkybėmis informavimo priemonių moralinė pareiga yra ginti demokratines vertybes: pagarbą žmogaus orumui, siekimą spręsti problemas taikiomis, tolerantiškomis priemonėmis ir todėl priešintis smurtui, neapykantos ir konfrontacijos kurstymui, atmesti bet kokią diskriminaciją dėl kultūros, lyties ar religijos."
Etiška žurnalistika - tai socialiai atsakingas žiniasklaidos verslas, kuris rodo pavyzdį kitiems. Vis daugiau redakcijų imasi iniciatyvos savo vertybes įteisinti vidaus etikos kodeksuose, o tokia gera praktika yra aiškus socialės atsakomybės simbolis.
Todėl norime ne tik atkreipti dėmesį į nūdienos Lietuvos žurnalistikos etikos problemas, bet ir paskatinti visus viešosios informacijos rengėjus prisiminti atsakomybę ir vykdyti Visuomenės informavimo įstatymo nuostatą, kuri įpareigoja kiekvienoje redakcijoje turėti vidaus dokumentą, padedantį įprasminti redakcijos vertybinius pagrindus, veiklos kultūrą ir atskaitomybę visuomenei.
Atliepiant technologijos įtaką žiniasklaidos priemonių veiklai, naujų medijų atsiradimą ir plėtrą, kintančius auditorijos komunikacijos poreikius, paskatinti greičiau peržiūrėti ir atnaujinti Lietuvos Žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso nuostatas.
Nutarimas (PROJEKTAS)
Dėl valdžios įtakos nepriklausomai žiniasklaidai
Mes, LŽS XVI-ojo suvažiavimo delegatai, atkreipiame dėmesį, kad Visuomenės informavimo įstatymas numato, jog valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos (išskyrus mokslo ir mokymo įstaigas), bankai, politinės partijos negali būti vieosios informacijos rengėjais ir (ar) jų dalyviais, bet gali leisti neperiodinius informacinio pobūdžio leidinius, turėti informacinės visuomenės informavimo priemones, skirtas visuomenei informuoti apie savo veiklą.
Tačiau praktika rodo, kad dalis valdžios institucijų faktiškai valdo žiniasklaidos priemones ir taip įtakoja jų turinį. Tai konstatavo ir žurnalistų etikos inspektorius 2013 m. gruodžio 3 d. sprendime. Išnagrinėjęs Druskininkų krašto savaitraščio „Druskonis" redaktoriaus Eugenijaus Rutkausko ir savaitraščio „Druskininkų naujienos" redaktoriaus Romo Sadausko skundą dėl leidinio „Mano Druskininkai" leidybos, priėmė sprendimą, kuriuo skundą pripažino pagrįstu. Sprendime taip pat akcentuota, kad Druskininkų savivaldybės institucijos ir įstaigos ne tik nekontroliavo visuomenės informavimo pliuralizmo ir sąžiningos konkurencijos išsaugojimo, kaip įpareigoja Visuomenės informavimo įstatymo 29 straipsnio 2 dalis, bet ėmėsi iems siekiams prieingų priemonių ir jų įgyvendinimo.
žurnalistų etikos inspektorius nustatė, kad de jure leidinio „Mano Druskininkai" leidėjas / viešosios informacijos rengėjas (skleidėjas) yra Druskininkų švietimo centras, tačiau de facto - ir Druskininkų savivaldybės taryba, Druskininkų savivaldybės administracijos direktorius bei Druskininkų savivaldybės administracija.
Kartu nustatyta, jog per laikraščio „Mano Druskininkai" leidybą buvo vykdyta akivaizdi kampanija, parengta pagal išankstinius nusistatymus ir tenkinant grupinius - politinius interesus. Tokiu būdu pažeistas Visuomenės informavimo įstatymo 22 straipsnio 8 dalies 1 punktas (numatantis, jog viešosios informacijos rengėjai skleisdami informaciją visuomenei, neturi iškraipyti teisingos, nešališkos informacijos bei nuomonių ir panaudoti tai savanaudiškiems tikslams. Viešoji informacija yra nesuderinama su žurnalistinėmis kampanijomis, rengiamomis pagal išankstinius nusistatymus ar tenkinant grupinius, politinius interesus).
Tokių pavyzdžių kaip Druskininkuose randasi ir kituose Lietuvos rajonuose. Ši tendencija stiprėja artėjant savivaldos rinkimams.
Kadangi žiniasklaida lieka labai įtakingu politiniu įrankiu ir kadangi esama didelio pavojaus, jog žurnalistai nebepajėgs atlikti demokratijos sergėtojos vaidmens, siūlome iš naujo peržiūrėti ir įvertini Visuomenės informavimo įstatymo nuostatas dėl žiniasklaidos priemonių savininkystės.
Todėl įpareigojame LŽS Tarybą, Valdybą ir Pirmininką imtis iniciatyvos ir siekti, kad Visuomenės informavimo įstatyme įtvirtintos nuostatos būtų tinkamai taikomos dėl viešosios informacijos rengėjų savininkystės ir kad demokratinėje šalyje valdžia nemonopolizuotų žiniasklaidos rinkos.
.jpg){kind=logo}
.jpg)
Komentarai (0)