Aktuali informacija

Visuomenės informavimo etikos asociacija laukia suinteresuotųjų asmenų siūlymų  Visuomenės informavimo etikos kodekso naujai redakcijai. Darbo grupė, kuriai vadovauja VDU profesorė Audronė Nugaraitė, jau surinko pirmąsias Asociacijos narių pastabas ir siūlymu  ir tikisi, kad žurnalistų bendruomenė, viešosios informacijos rengėjai bei skleidėjai aktyviai dalyvaus tobulinant dokumentą, kuris, vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymu, turi pakeisti šiuo metu galiojantį Žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą.

Visuomenės informavimo įstatyme iš esmės pakeitus atsakingos už  žurnalistikos etikos standartus institucijos reglamentavimą, būtina naujai pažvelgti ir į etikos kodeksą, kurio normos privalomos visiems viešosios informacijos rengėjams ir skleidėjams. „2005 metais žurnalistų ir leidėjų organizacijų bendru sutarimu patvirtintas etikos kodeksas buvo profesionaliai parengtas  ir  „dirbo"  net dešimt metų. Tačiau laikas  nestovi vietoje, kintanti žurnalistikos aplinka ir  auditorijos poreikiai, naujų technologijų skvarba   verčia peržiūrėti kodekso nuostatas. Todėl įstatymo įpareigojimas yra geras  postūmis atnaujinti ir pritaikyti  šį svarbų dokumentą nūdienos  žurnalistikos reikalavimams" - teigia dr. A. Nugaraitė.

Pagal Visuomenės informavimo įstatymą  Kodeksą tvirtina, keičia ar pildo viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovų susirinkimas. Atstovų susirinkime turi teisę dalyvauti ir visi kiti asmenys, tačiau balsavimo teisę atstovų susirinkime turi tik viešosios informacijos rengėjų ar skleidėjų organizacijų, veikiančių visuomenės informavimo srityje ne mažiau kaip 3 metus, ir Visuomenės informavimo etikos asociacijos narių atstovai.

Darbo grupė kviečia aktyviai reikšti savo nuomonę. Savo pastabas  ir pasiūlymus  siųsti adresu: kodeksas@etikoskomisija.lt iki 2015 metų spalio 31 dienos.

Daugiau informacijos:

Dr.Audronė Nugaraitė, tel. 8620 55425.

Iki šiol veikia šis Kodeksas: 

LIETUVOS ŽURNALISTŲ IR LEIDĖJŲ

ETIKOS KODEKSAS

Vilnius, 2005

Mes, žurnalistai, viešosios informacijos rengėjai ir leidėjai, susirinkę į visuotinį

žurnalistų ir leidėjų organizacijų atstovų susirinkimą,

pripažindami, kad žurnalistika teisinga ir sąžininga galima tik tada, kai žurnalistai

naudojasi įstatymais užtikrinta saviraiškos laisve, suvokia žiniasklaidos vaidmenį

šiuolaikinėje visuomenėje ir atsakomybę už savo darbą,

teigdami, kad didžiausias žiniasklaidos turtas yra pasitikėjimas ja, sukurtas ne tik

dabarties žurnalistų ir leidėjų, bet ir ankstesnių laisvą žodį skleidusių kartų,

suprasdami, kad tokio pasitikėjimo pagrindas yra nepriklausomumas, teisingumas,

nešališkumas,

suvokdami, kad svarbiausia žurnalisto pareiga yra gerbti tiesą ir visuomenės teisę

į tiesą,

siekdami nenuvertinti savo kūrybos ir nesiedami savo veiklos su tais viešosios informacijos

rengėjais, kurie toleruoja nesąžiningą žurnalistiką ar negarbingos konkurencijos

principus,

jausdami profesinę pareigą ir atsakomybę demokratinei visuomenei už žodžio bei

informacijos laisvę,

tvirtiname šį Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksą ir įsipareigojame jo laikytis.

4

1 Susirinkimo metu numatyta išlyga, kad žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai neturi skleisti teisę

ir etiką pažeidžiančių nuomonių tik tokiais atvejais, kai tai įmanoma.

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Galimybė gauti ir skleisti informaciją, kaip viena iš pagrindinių žmogaus teisių,

turi būti gerbiama, tačiau ją įgyvendinant privalu užtikrinti visas kitas žmogaus teises

ir laisves. Atsižvelgiant į šių žmogaus teisių sąveiką, būtina nuolat siekti tinkamos

jų pusiausvyros.

2 straipsnis

Viešosios informacijos rengėjai informacijos neturi laikyti nei savo nuosavybe,

nei preke. Informacijos laisvė nesuderinama su viešosios informacijos pirkimu už

pinigus ar kitokį atlygį, jeigu skelbiant tokią informaciją nėra aiškiai nurodoma, kad

tai yra reklama.

3 straipsnis

Gerbdami žmogaus teisę gauti teisingą informaciją, žurnalistai ir viešosios informacijos

rengėjai turi skelbti tikslias, teisingas žinias ir įvairias nuomones. Perteikdami

įvairias nuomones, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai neturi skleisti

teisę ir etiką pažeidžiančių nuomonių.1

4 straipsnis

Žinios ir nuomonės turi būti aiškiai skiriamos. Žurnalistai ir viešosios informacijos

rengėjai privalo užtikrinti, kad nuomonė būtų reiškiama sąžiningai ir etiškai,

sąmoningai neiškreipiant faktų ar duomenų.

5 straipsnis

Gerbdami nuomonių įvairovę, žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai pateikia

kuo daugiau tarpusavyje nesusijusių asmenų nuomonių. Tai ypač būtina tuomet,

kai viešąja informacija yra atsiliepiama į aktualius, neaiškius ar konfliktinius

gyvenimo klausimus.

6 straipsnis

Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi kritiškai vertinti savo informacijos

šaltinius, atidžiai ir rūpestingai tikrinti faktus, remtis keliais šaltiniais. Jeigu

nėra galimybės patikrinti informacijos šaltinio patikimumo, skelbiamoje informacijoje

tai turi būti nurodyta.

5

7 straipsnis

Jeigu nėra galimybės tinkamai patikrinti skelbiamos informacijos tikrumo, žurnalistas

ir viešosios informacijos rengėjas gali skelbti šią informaciją tik tada, jeigu

uždelsus ją paskelbti būtų padaryta žalos visuomenei ir jeigu skelbiamoje informacijoje

nurodoma, kad ji nėra patikrinta.

8 straipsnis

Informacija turi būti renkama ir skelbiama tik etiškais ir teisėtais būdais.

9 straipsnis

Prašantis informacijos žurnalistas prisistato savo pavarde, nurodo redakciją bei

pareigas ir žmogų įspėja, kad jo žodžiai gali būti viešai paskelbti žiniasklaidoje.

10 straipsnis

Žurnalistas neprivalo galutinį savo kūrinio variantą derinti su informaciją pateikusiu

asmeniu, nebent tai prieštarautų žurnalisto ir informaciją pateikusio asmens

išankstiniam susitarimui dėl rengiamos informacijos suderinimo prieš ją paskelbiant

viešai.

11 straipsnis

Norėdamas gauti informaciją, žurnalistas neturi informacijos šaltiniui daryti

spaudimo ar siūlyti už ją atlyginti, taip pat piktnaudžiauti savo visuomeniniu statusu

ir profesinėmis galimybėmis.

12 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas, ketinantis skelbti informaciją, kurią

jam pateikė sukrėtimo paveiktas ar bejėgiškos būsenos žmogus, privalo įsitikinti,

kad ją paskelbus nebus pažeistos šio asmens teisės, ir stengtis numatyti galimas neigiamas

pasekmes šiam asmeniui.

13 straipsnis

Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai privalo rūpintis vaikų gerove, savo

skelbiama informacija nesukelti vaikams sielvarto ar baimės.

Vaikams pateikiami klausimai turi būti kruopščiai apgalvoti ir tinkami jų amžiui.

Neleistina versti vaikus kalbėti apie tėvų santykius, šeimos gyvenimo būdą,

konfliktus ir pan.

14 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi tiesioginiam citavimui nau6

doti garso ir vaizdo įrašymo priemonių, jeigu to nenori informaciją teikiantis privatus

asmuo.

15 straipsnis

Žurnalistui ir viešosios informacijos rengėjui dera nurodyti, kas jam pateikė informaciją,

todėl jis turi gauti informaciją pateikusio asmens leidimą remtis jo vardu.

Jeigu informacijos šaltinis prašo išlaikyti jo vardą paslaptyje, žurnalistas ir viešosios

informacijos rengėjas neturi teisės jo atskleisti. Tokiu atveju žurnalistas ir viešosios

informacijos rengėjas prisiima teisinę ir moralinę atsakomybę už skelbiamą informaciją.

16 straipsnis

Pateikdamas informaciją žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo

informaciją, kurios paskelbimą iš tikrųjų pateisina visuomenės (viešasis) interesas,

atskirti nuo informacijos, kuri tik tenkina smalsumą.

17 straipsnis

Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai neturi skelbti informacijos, kuri

tiesiogiai ar netiesiogiai skatina daryti nusikaltimus, pažeisti viešąją tvarką, mėgdžioti

agresyvų elgesį. Taip pat neturi būti skelbiama informacija, kurioje yra propaguojamas

ar patraukliai vaizduojamas rūkymas, girtavimas, narkotikų arba kitų

kvaišalų vartojimas.

18 straipsnis

Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai neturi propaguoti žmonių ar jų

grupių antgamtinių, nerealių savybių, paranormalių reiškinių, išskyrus atvejus, kai

tokia informacija pateikiama pramogai arba kaip įstatymais nedraudžiamo tyrimo

objektas. Neturi būti sudaromas įspūdis, kad astrologai, chiromantai, parapsichologai,

ekstrasensai, bioenergetikai gali teikti patikimų patarimų dėl ateities, sveikatos

ar kitų dalykų.

19 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas turi ištaisyti savo padarytas klaidas

ir netikslumus, galinčius įžeisti konkrečius asmenis, nelaukdamas, kol įžeistas

asmuo paprašys tai padaryti.

20 straipsnis

Paaiškėjus, kad visuomenės informavimo priemonėje pateikta informacija yra

klaidinga, būtina nedelsiant toje pačioje visuomenės informavimo priemonėje

7

adekvačioje vietoje, tokio pat dydžio šriftu, tokia pat forma ir be viešosios informacijos

rengėjo komentarų patikslinti arba paneigti klaidingą ar netikslią informaciją.

21 straipsnis

Pateikdamas informaciją apie nusikalstamas veikas, nelaimingus atsitikimus ir

kitokius atvejus, kai asmenims buvo padaryta turtinė ar neturtinė žala, žurnalistas ir

viešosios informacijos rengėjas privalo stengtis tokia informacija nesukelti nukentėjusiam

ir nekaltam asmeniui papildomų išgyvenimų ir kančių.

22 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo vadovautis taisykle, kad

privataus asmens kritikos ribos yra daug siauresnės nei viešojo asmens, todėl informuojant

apie privatų asmenį pirmenybė turi būti teikiama privataus gyvenimo apsaugai,

o apie viešą asmenį - visuomenės (viešajam) interesui.

Be to, kritikuojamam asmeniui visada turi būti suteikta atsakymo teisė, t. y. galimybė

pasiteisinti, paaiškinti ar paneigti klaidingą informaciją. Jeigu tokios galimybės

nėra arba asmuo atsisako pasinaudoti atsakymo teise, būtina pranešti apie tai

visuomenei.

23 straipsnis

Žurnalistas turi būti profesionaliai pasirengęs. Taisyklinga kalba, kalbos kultūra

yra vienas svarbiausių žurnalisto profesinių reikalavimų.

II. ŽURNALISTŲ IR LEIDĖJŲ NEPRIKLAUSOMUMAS

IR VEIKLOS SKAIDRUMAS

24 straipsnis

Kiekvienas žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas turi būti laisvas ir nepriklausomas.

Žurnalistas turi atsisakyti vykdyti viešosios informacijos rengėjo ar savo vadovo

užduotį, jeigu ši prieštarauja valstybės įstatymams, žurnalisto etikai ir jo įsitikinimams.

25 straipsnis

Vykdydamas savo veiklą, žurnalistas neturi teisės prisiimti jokių kitų įsipareigojimų,

išskyrus profesinius įsipareigojimus viešosios informacijos rengėjui.

8

26 straipsnis

Žurnalistų solidarumas yra garbingumo požymis. Gindamiesi nuo neteisėto persekiojimo,

žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai turi būti solidarūs ir naudoti

visas įmanomas teisėtas bei etiškas priemones.

27 straipsnis

Žurnalistas neturi teisės priimti dovanų, mokamų kelionių, mokamų atostogų

ir kitokio įsiteikimo, kuris gali pakenkti jo nepriklausomumui. Žurnalistas privalo

visuomet pranešti visuomenei apie bet kokią gautą paramą, išskyrus viešosios informacijos

rengėjo, su kuriuo žurnalistą sieja darbo ar kūrybiniai santykiai, mokamą

atlyginimą arba suteiktą paramą.

28 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas turi atsiriboti nuo visų mėginimų

jam įsiteikti apdovanojimais, privilegijomis ir pan.

29 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi naudoti turimos profesinės

informacijos savo asmeniniams tikslams ir naudai.

30 straipsnis

Visuomenės informavimo priemonėse reklama (įskaitant ir politinę reklamą)

turi būti aiškiai atskirta nuo žurnalistų kūrinių. Žurnalistas turi teisę atsisakyti rengti

reklaminę informaciją.

31 straipsnis

Draudžiama reklamą pateikti kaip nešališką informaciją ar kitaip ją slėpti.

32 straipsnis

Žurnalistas neturi reklamai naudoti savo pavardės, atvaizdo ir balso, išskyrus atvejus,

kai tokia reklama siekiama socialinių ar humanistinių tikslų.

33 straipsnis

Žurnalistas, rengiantis informaciją apie įmonę, kurios akcijų jis yra įsigijęs, savo

skelbiamoje informacijoje privalo atskleisti ryšius ir aplinkybes, dėl kurių ši informacija

gali būti mažiau objektyvi.

Žurnalistas, viešosios informacijos rengėjas ir jų šeimų nariai, pasinaudoję viešosios

informacijos rengėjo turima ir dar viešai nepaskelbta informacija, neturi teisės

pirkti ar parduoti vertybinių popierių, su kuriais yra susijusi turima informacija.

9

34 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas, pateikdamas informaciją, rekomenduojančią

arba siūlančią su vertybiniais popieriais ar jų emitentu susijusią investavimo

strategiją, įskaitant nuomonę dėl jų dabartinės ar būsimosios vertės, privalo

atskleisti rekomendacijas teikiančių institucijų ryšius ir aplinkybes, dėl kurių

pagrįstai gali sumažėti informacijos objektyvumas; ypač tai pasakytina apie reikšmingus

finansinius interesus dėl susijusių vertybinių popierių ir reikšmingus interesų

konfliktus emitento atžvilgiu.

35 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas, skelbdamas trečiosios šalies parengtos

investavimo rekomendacijos santrauką, turi paminėti pradinę rekomendaciją

ir nurodyti, kur galima su ja susipažinti, jeigu ji viešai prieinama.

III. ASMENS GARBĖS, ORUMO,

PRIVATUMO APSAUGA

36 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas be žmogaus sutikimo negali skelbti

žinių apie privatų to žmogaus gyvenimą, nebent tos žinios yra susijusios su viešuoju

asmeniu ir svarbios visuomenei arba yra fiksuojama nusikalstama veika.

37 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo laikytis nekaltumo prezumpcijos.

Žmogų pripažinti kaltu gali tik teismas įsiteisėjusiu sprendimu arba

nuosprendžiu.

38 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti nepagrįstų, nepatikrintų,

faktais neparemtų kaltinimų.

39 straipsnis

Draudžiama skelbti atliekant ikiteisminį tyrimą surinktus duomenis, išskyrus atvejus,

kai juos skelbti yra visuomenės (viešasis) interesas.

40 straipsnis

Draudžiama skelbti įtariamo padarius nusikalstamą veiką asmens duomenis, iš

kurių būtų galima nustatyti įtariamojo tapatybę.

10

Jeigu visuomenės interesais būtina paskelbti įtariamo padarius nusikaltimą asmens,

kaltinamojo, teisiamojo pavardę, o vėliau šis nusikaltimo faktas neįrodomas,

žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo nedelsdamas visuomenę informuoti,

kad tas asmuo nekaltas.

41 straipsnis

Be asmens, nukentėjusio nuo nusikalstamos veikos, sutikimo draudžiama skelbti

duomenis apie jį, o asmeniui žuvus - be jo artimųjų sutikimo. Šie duomenys be

asmens ar jo artimųjų sutikimo gali būti skelbiami tik tais atvejais, kai nuo nusikalstamos

veikos nukenčia viešasis asmuo arba kai skelbti šiuos duomenis yra visuomenės

(viešasis) interesas.

42 straipsnis

Draudžiama skelbti nusikalstamos veikos liudininko asmens duomenis, iš kurių

būtų galima nustatyti to asmens tapatybę.

43 straipsnis

Nesant visuomenės (viešojo) intereso, žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas

neturi skelbti skolininkų asmens duomenų, informacijos apie jų mokumą.

44 straipsnis

Neturi būti viešai skelbiami duomenys privačių asmenų, padariusių pažeidimus

ir už tai nubaustų lengvomis bausmėmis.

45 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi priminti seniai padarytos

nusikalstamos veikos, už kurią žmogus jau atlikęs bausmę. Ši taisyklė netaikoma, jei

tas žmogus ir toliau dirba darbą, susijusį su kadaise jo padaryta nusikalstama veika

arba pretenduoja eiti visuomenėje reikšmingas pareigas.

46 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti žinių apie šeiminius

konfliktus. Išimtys gali būti taikomos tų asmenų atžvilgiu, kurie eina visuomenėje

reikšmingas pareigas, pretenduoja jas eiti arba jos taikomos tuomet, kai skelbti tokias

žinias yra visuomenės (viešasis) interesas.

47 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi piktnaudžiauti katastrofų,

avarijų, mirties, smurto ar agresijos vaizdais, galinčiais žeisti asmenų arba jų arti11

mųjų jausmus, skaitytojų ir (arba) žiūrovų jautrumą.

48 straipsnis

Draudžiama skelbti viešąją informaciją apie afekto būsenos asmenį arba asmenį

mirties akivaizdoje, taip pat filmuotus ir fotografuotus vaizdus su tokiu asmeniu.

49 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas, gerbdamas asmens ir jo artimųjų

privatumą, neturi minėti pavardžių ar kitokių padedančių identifikuoti šį asmenį

(ypač nepilnametį) duomenų, susijusių su savižudybe ar bandymu nusižudyti.

Skelbdamas informaciją apie savižudybes ar bandymus nusižudyti, žurnalistas ir

viešosios informacijos rengėjas turi itin atsargiai nurodyti savižudybės ar bandymo

nusižudyti motyvus bei aplinkybes, kad paskelbta informacija visuomenėje neskatintų

savižudiško (suicidinio) elgesio. Skelbiant tokią informaciją, pageidautina pranešti

apie esamą arba teikiamą psichologinę ir socialinę pagalbą.

50 straipsnis

Be patyrusio seksualinę agresiją asmens sutikimo draudžiama skelbti jo pavardę

ar kitus duomenis, iš kurių būtų galima nustatyti to asmens tapatybę.

51 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi, siedamas su nusikalstama

veika ir kitais teisės pažeidimais, skelbti nepilnamečio asmens duomenų, iš kurių

būtų galima nustatyti to asmens tapatybę, išskyrus atvejus, kai nepilnametis slapstosi

nuo teisėsaugos institucijų ar teismo.

52 straipsnis

Jeigu norima skelbti asmeninio pobūdžio laiškus, privaloma gauti jų autorių ir

adresatų sutikimą. Po šių asmenų mirties tokį sutikimą turi duoti jų sutuoktiniai,

tėvai ar vaikai.

53 straipsnis

Gerbdamas asmens teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, žurnalistas ir viešosios

informacijos rengėjas be asmens ar jo atstovų pagal įstatymą sutikimo neturi

skelbti informacijos apie to asmens sveikatos būklę, gydymą, prognozes, taip pat

kitokios informacijos apie sveikatą. Tokia informacija be asmens artimųjų sutikimo

gali būti skelbiama tik esant šių sąlygų visumai: yra kalbama apie viešąjį asmenį,

skelbti šią informaciją yra visuomenės (viešasis) interesas ir turima oficiali medicinos

įstaigos išvada.

12

54 straipsnis

Žurnalistui ir viešosios informacijos rengėjui draudžiama šaipytis iš žmogaus

pavardės, rasės, tautybės, etniškumo, jo religinių įsitikinimų, amžiaus, lyties, seksualinės

orientacijos, negalios ar fizinių trūkumų net tada, kai tas žmogus yra nusikaltęs

arba jį žeminti dėl šių priežasčių. Be to, žurnalistas ir viešosios informacijos

rengėjas taip pat neturi sieti įtariamo, kaltinamo ar nusikaltusio asmens priklausymo

tam tikrai tautinei, etninei ar socialinei grupei, jo seksualinės orientacijos su jo

padarytu nusikaltimu ir to pabrėžti.

55 straipsnis

Žurnalistui ir viešosios informacijos rengėjui draudžiama tiesiogiai arba netiesiogiai

skatinti nesantaiką ar kurstyti neapykantą žmonių grupei ar jai priklausančiam

asmeniui 54 straipsnyje išvardytais pagrindais.

56 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti dirbtinai deformuotų

nuotraukų montažų, neteisingų parašų po nuotraukomis, galinčių įžeisti jose pavaizduotus

asmenis. Žurnalistas neturi skelbti garso ir vaizdo montažų, iškraipančių

kalbėtojo mintis ar įvykius. Ši nuostata netaikoma, jeigu yra skelbiama karikatūros,

šaržai ar humoristiniai siužetai.

57 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo žmogaus teises ir laisves

gerbti net ir tada, kai asmuo savo teisių nežino ar nesuvokia.

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi piktnaudžiauti asmens silpnybėmis

ir nebrandumu, savo turimų teisių ir laisvių nesuvokimu, skatinti asmenis

atlikti žeminančius veiksmus ar poelgius, vaizduoti juos žmogiškąjį orumą pažeidžiančiose

situacijose.

13

IV. PROFESINIS SOLIDARUMAS IR GARBINGA

KONKURENCIJA

58 straipsnis

Žurnalisto ir viešosios informacijos rengėjo profesinė pareiga - ginti informacijos

laisvę ir kitas demokratines vertybes.

59 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi skelbti kritinių kūrinių tam,

kad suvestų asmenines sąskaitas.

60 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas neturi trukdyti kolegai rinkti medžiagos,

jeigu šio veikla neprieštarauja teisei ir etikai.

61 straipsnis

Žurnalistui ir viešosios informacijos rengėjui draudžiama plagijuoti kito asmens

sukurtą kūrinį.

62 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas turi nurodyti pirminį šaltinį, jeigu

savo parengtoje viešojoje informacijoje pasinaudojo kito žurnalisto ar viešosios informacijos

rengėjo parengta arba paskelbta informacija.

63 straipsnis

Žurnalistas neturi rašyti už kitą asmenį, pasinaudoti kito asmens tikra pavarde

ar pasirašyti kito asmens sukurto kūrinio.

64 straipsnis

Jeigu žurnalistas tą patį autorinį kūrinį arba viešąją informaciją siūlo kelioms redakcijoms

(viešosios informacijos rengėjams), jis turi jas (juos) įspėti apie tai.

14

V. ŽURNALISTŲ IR REDAKCIJOS (VIEŠOSIOS

INFORMACIJOS RENGĖJO) VADOVŲ ABIPUSIAI

ĮSIPAREIGOJIMAI

65 straipsnis

Viešosios informacijos rengėjas privalo turėti vidaus tvarkos taisykles ir (arba)

vidaus etikos kodeksą. Bent viename iš šių viešosios informacijos rengėjo patvirtintų

dokumentų turi būti nustatytos žurnalisto teisės, pareigos, atsakomybė, tarnybiniai

santykiai, taip pat žurnalisto apsauga nuo galimo jo teisių suvaržymo.

66 straipsnis

Viešosios informacijos rengėjas su žurnalistu turėtų raštu susitarti dėl žurnalisto

autorinio kūrinio panaudojimo. Jeigu viešosios informacijos rengėjas, naudojantis

žurnalisto autorinį kūrinį, su žurnalistu raštu dėl to nesusitarė, tai neatleidžia viešosios

informacijos rengėjo nuo prievolės teisingai už tai atlyginti.

67 straipsnis

Žurnalistas turi teisę atsisakyti autorystės ir nepasirašyti savo kūrinio, jeigu jo

turinys redaguojant buvo iš esmės iškreiptas.

68 straipsnis

Žurnalistas privalo saugoti viešosios informacijos rengėjo paslaptis, jei jos nėra

susijusios su teisės ir etikos pažeidimais.

VI. ATSAKOMYBĖ UŽ ŽURNALISTŲ IR LEIDĖJŲ

ETIKOS KODEKSO PAŽEIDIMUS

69 straipsnis

Žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo laikytis šiame kodekse nustatytų

profesinės etikos normų.

70 straipsnis

Tokia žurnalisto veikla, kai jis pažeidžia šio kodekso nuostatas, yra pagrindas:

1) viešosios informacijos rengėjo administracijai tokiam žurnalistui taikyti

drausminio poveikio priemones;

2) profesiniam žurnalistų susivienijimui tokį jam priklausantį žurnalistą pašalinti

iš susivienijimo;

3) suinteresuotiems asmenims ginti savo pažeistas teises;

4) taikyti kitas įstatymų nustatytas sankcijas.

15

71 straipsnis

Tokia viešosios informacijos rengėjo veikla, kai jis pažeidinėja šio kodekso nuostatas,

yra pagrindas:

1) Žurnalistų ir leidėjų etikos komisijai priskirti jį profesinės etikos nesilaikančių

viešosios informacijos rengėjų kategorijai;

2) suinteresuotiems asmenims ginti savo pažeistas teises;

3) taikyti kitas įstatymų nustatytas sankcijas.

72 straipsnis

Šį kodeksą pažeidęs žurnalistas ir viešosios informacijos rengėjas privalo toje

pačioje visuomenės informavimo priemonėje paskelbti atitinkamą Žurnalistų ir leidėjų

etikos komisijos sprendimą, o tam tikrais atvejais, kai yra būtina užtikrinti pagrindinių

visuomenės informavimo principų laikymąsi - žurnalistų etikos inspektoriaus

sprendimo rezoliucinę dalį.

73 straipsnis

Jeigu viešosios informacijos rengėjas dvejus metus nuo šio kodekso patvirtinimo

jo nepažeidžia, Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija tokiam viešosios informacijos

rengėjui (arba jo padaliniui) gali suteikti teisę naudoti šios komisijos įsteigtą ypatingą

garbės žymenį arba tokią teisę panaikinti, jeigu viešosios informacijos rengėjas

pažeidžia šį kodeksą.

74 straipsnis

Žurnalistai ir viešosios informacijos rengėjai, saugodami savo profesinę garbę ir

prestižą, turi gerinti savitvarką visuomenės informavimo srityje.

VII. ŠIO KODEKSO IR KITŲ PROFESINĖS VEIKLOS

VISUOMENĖS INFORMAVIMO SRITYJE KODEKSŲ

SANTYKIS

75 straipsnis

Šis kodeksas nedraudžia visuomenės informavimo veikloje vadovautis kitais profesinės

etikos ir veiklos kodeksais (ypač viešosios informacijos rengėjo vidaus etikos

kodeksais), kuriuose gali būti nustatyti išsamesni ir griežtesni įsipareigojimai.

Tais atvejais, kai kituose kodeksuose nustatytos profesinės etikos normos prieštarauja

šiam kodeksui, yra taikomos šio etikos kodekso nuostatos.

Darbo grupės, rengusios Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodekso naują redakciją,

sudėtis:

1. Romas Gudaitis - žurnalistų etikos inspektorius;

2. Paulius Egidijus Kovas - Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos prezidentas;

3. Romas Pakalnis - Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybos pirmininkas;

4. Renita Paleckienė - Lietuvos žurnalistikos centro direktorė;

5. Marytė Kontrimaitė - Lietuvos žurnalistų draugijos pirmininkės pavaduotoja;

6. Dainius Radzevičius - Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas;

7. Leonas Remeika - Regioninių televizijų asociacijos prezidentas;

8. Gintaras Songaila - Tarptautinės reklamos asociacijos Lietuvos skyriaus pirmininkas;

9. Rimantas Šukys - Lietuvos periodinės spaudos leidėjų asociacijos prezidentas;

10. Vaiva Žukienė - Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos prezidentė.

Lietuvos žurnalistų ir leidėjų etikos kodeksas patvirtintas 2005 m. balandžio 15 d. žurnalistų ir leidėjų

organizacijų atstovų susirinkime.