2019 m. gruodžio 7 d., Šeštadienis

LŽS ir NŽKA renginiai

*print*

Archyvas :: Atvira konferencija „Misija Lietuva 100“

2016-10-02
 
 

Aida Vėželienė

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos

Muzikos ir vizualiųjų menų vyresniojji redaktorė

 

Š. m. rugsėjo 30 d. į iškilmingą konferenciją Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje susirinko žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100" pirmos ekspedicijos "Baltoscandia2016" dalyviai ir svečiai.

 Visus susirinkusius pasveikino Lietuvos nacionalinės bibliotekos generalinis direktorius prof. Renaldas Gudauskas ir pasidžiaugė, kad tiek vienu metu susirinkusių keliautojų, kurie savo idėjomis ir drąsiais žygiais garsina Lietuvą pasaulyje, Nacionalinė biblioteka dar nėra regėjusi.

Renginio vedėjas žurnalistas, Nacionalinės bibliotekos Informacijos analitikos skyriaus vadovas Ginas Dabašinskas taip pat pasidžiaugė, kad artėjant 100-ąjam Lietuvos Respublikos gimtadieniui, keliautojai žada aplankyti 100 valstybių, garsinant Lietuvos vardą pasaulyje.

Žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100" vadovas Gintautas Babravičius bei Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis iškilmingai įteikė ir visam laikui Nacionalinės bibliotekos fondams perdavė žurnalisto, rašytojo bei keliautojo Mato Šalčiaus žemėlapius.

Šiuos žemėlapius keliautojas Gerimantas Statinis, ruošdamasis kelionei Mato Šalčiaus pėdsakais, pasiskolino iš Mato Šalčiaus dukros Ramintos Šalčiūtės, o vėliau ji jam juos paliko. Gerimantas juos sudėjo į dėžę, dėžę saugiai ir aukštai užkėlė, ir apie ją pamiršo. Tvarkydama daiktus Gerimanto žmona dėžę norėjo išmesti, bet dar susilaikė ir paprašė sutuoktinio peržiūrėti savo daiktus. Taip buvo išsaugoti Mato Šalčiaus kelionių žemėlapiai. Šią istoriją su šypsena pasakojo Gerimantas Statinis.

Iškilmingą žemėlapių perdavimą vainikavo sutarties tarp Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos ir „Klajūnų klubo" pasirašymo ceremonija.

Pranešimus konferencijai parengė VšĮ Baltoskandijos akademijos direktorius Arūnas Bliūdžius, „Baltoskandija XX ir XXI amžių sandūroje", Lietuvos geografų draugijos prezidentė Genovaitė Kynė „Prof. Kazio Pakšto asmenybė ir Baltoskandija", Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis, „Keliautojų Kazio Pakšto, Antano Poškos ir Mato Šalčiaus indėlis į Baltijos šalių vienybę", žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100" vadovas Gintautas Babravičius, „Žygis per pasaulį „Misija Lietuva 100".

VšĮ Baltoskandijos akademijos direktorius Arūnas Bliūdžius pristatė ekspedicijos „Baltoscandia2016" idėją ir ekspedicijos tiksus - konferencijose universitetuose pristatyti prof. Kazį Pakštą, jo Baltoskandijos ir kitas idėjas, susitikti su lietuvių bendruomenėmis aplankomose šalyse, papasakojo apie Baltoskandijos regiono formavimosi etapus, atsižvelgiant į istorines aplinkybes - Vikingų laikai (VI-IX a.a.); Krikščionybės plėtra ir įsigalėjimas Šiaurės Europoje bei Kalmaro Unijos laikotarpis (X a.-XVI a.pr.); Karų ir konfliktų laikotarpis. Dviejų konkuruojančių subregionų susiformavimas Šiaurės Europoje (XVI a -XX a.pr.); Baltoskandijos kaip esminės Šiaurės Europos regiono idėjos išsirutuliojimas ir vystymasis (XX a. pr.-XXI a. pr.).

Lietuvos geografų draugijos prezidentė Genovaitė Kynė pristatė prof. Kazį Pakštą, kuris profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas, dėjęs klimatologijos, ežerotyros mokslo pagrindus, plėtojęs istorinę, politinę, ekonominę ir socialinę geografiją. Jis įkūrė Lietuvos geografų draugiją, užmezgė ir palaikė ryšius su Baltijos, kitų šalių mokslininkais, skleidė žinias apie Lietuvą. Išvardijo K.Pakšto mokslinius, pedagoginius nuopelnus, kuriuos įvertino ne šalies valdžia, o kaimynai švedai ir latviai ir skyrė ne vieną apdovanojimą. Vienas  jų 1939 m. gegužės 26 d. Švedijos karalius prof. K. Pakštui skyrė Vazos riterio ordiną.

„Prof. Kazys Pakštas kūrė alternatyvios Lietuvos idėją", - pasakojo G. Kynė,- „1920-1940 m. į Vakarų Europą, Šiaurės ar Pietų Ameriką iš Lietuvos emigravo beveik 100 tūkst. šalies piliečių. Matydamas tokį emigracijos mastą, K. Pakštas iškėlė idėją, kad reikia formuoti kryptingą emigraciją ir kurti alternatyvią Lietuvą".

"Mano mylimoji svajonė pasilieka įkūrimas antrosios, mažosios Lietuvos, labai toli nuo Rusijos..." ,- rašė keliautojas K.Pakštas.

„Iš šios idėjos ilgus metus buvo šaipomasi, o keliautojų K. Pakšto, A. Poškos, M. Šalčiaus vardai Tarybų Lietuvoje nebuvo žinomi",- sakė Gintautas Babravičius.

Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubo pirmininkas Gerimantas Statinis kalbėjo „M. Šalčius, K. Pakštas ir A. Poška yra patys iškiliausi tarpukario Lietuvos keliautojai, kovoję už Lietuvos nepriklausomybę ir jos vardo garsinimą pasaulyje.

„ K. Pakštas vienas iš pirmųjų suformulavo Lietuvos nacionalinius interesus: tai valstybės, tautos identiteto išsaugojimas, apsauga nuo išorės įsiveržimo, didžiųjų kaimyninių valstybių įtakos, pasirengimas galimai nepriklausomybės netekčiai", - savo pranešime sakė Gerimantas Statinis.

„Keliautojais daugiau vadinami nuolatiniai klajūnai - bastuokliai, vyksta iš šalies į šalį, o turistai yra sėslieji žmonės su nuolatiniu užsiėmimu, tik kartais nuo karto atitrūkstą nuo savo darbo ir išvykstą pakeliauti po savo ar svetimą šalį. Keliautojai dažnai yra naujų vietų ir įvykių ieškotojai, ilgesni tautų ir kraštų studijuotojai - mokslininkai ar menininkai. O turistai - sveikatos pataisymo, aplinkos pakeitimo, trumpalaikio pasimokymo ir susipažinimo su įstaigomis, žymiomis vietomis, žmonėmis, malonumo, „prasivėdinimo" ieškotojai" linksmai citavo Mato Šalčiaus užrašus Gerimantas Statinis.

Žygio per pasaulį „Misija Lietuva 100" vadovas Gintautas Babravičius pristatė „Klajūnų klubo" vykusias keliones, kuriomis niekas kadaise netikėjo, tačiau jos įvyko.

„Todėl šis precedento neturintis 3 metų trukmės žygis per pasaulį, skirtas100-ąjam Lietuvos Respublikos gimtadieniui",- sakė Gintautas Babravičius, - „taip pat įvyks. Kelionės metu žadama aplankyti 100 valstybių, įveikti 200 tūkst. km, o apie 40 tūkstančių- nukeliauti sunkiai pravažiuojamais keliais ir bekele. Kelionės maršrutas drieksis aplink Baltijos jūrą, per Kaukazo, Pamyro ir Tianšanio kalnynus, per bekraštes Šiaurės Amerikos lygumas, per Gobio, Atakamos, Namibijos ir Australijos dykumas, per Brazilijos džiungles, per Andus, per atšiaurią Rusijos tundrą, Beringo sąsiaurį ir Aliaskos upes bei per daug kitų vietų" - rodydamas žemėlapyje numatytus kelius pasakojo Gintautas Babravičius.

Po konferencijos svečiai galėjo apžiūrėti kelionės akimirkų parodą ir pasižiūrėti vokiečių režisieriaus Michael Mattig-Gerlach dokumentinį filmą.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2016-10-04 18:14
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media