2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

LŽS ir NŽKA renginiai

*print*

Archyvas :: Pokalbis Literatūriniame A. Puškino muziejuje padės žurnalistams geriau suprasti tautinių mažumų poreikius

2018-05-04
 
Žurnalistai prie netoli koplyčios esančio paminklinio akmens mylimiems augintiniams

Žurnalistai prie netoli koplyčios esančio paminklinio akmens mylimiems augintiniams

Loreta Nikolenkienė,
Lietuvos žurnalistų sąjungos narė


Tradicinis LŽS Senjorų klubo kasmėnesinis susirinkimas šį kartą vyko Literatūriniame Aleksandro Puškino muziejuje, įsikūrusiame Markučiuose, gražiame gamtos kamelyje, kuris gegužės pradžioje pasipuošė ne tik žibučių žiedais. Klubo pirmininko Ipolito Skridlos ir jo pavaduotojo Alfonso Kairio pakviesti, čia susirinko didelis būrys kolegų žurnalistų.

"Į šį gražų Vilniaus kampelį buvome maloniai pakviesti muziejaus direktorės Nadeždos Petrauskienės", - sako LŽS Senjorų klubo pirmninkas Ipolitas Skridla. 

Renginio metu buvo pasveikinti gegužės mėnesį gimusieji žurnalistai senjorai. Artėjančios Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienos proga už aktyvią žurnalistinę kūrybinę veiklą buvo įteiktos Lietuvos žurnalistų sąjungos Senjorų klubo padėkos Gerdai Gudjurgienei, Jadvygai Godunavičienei, Vytautui Česnuliui, Aplinarui Juodpusiui, Virgilijui Juodakiui, Alfonsui Kairiui, Algiui Kustai, Jeronimui Lauciui, Jonui Laurinavičiui, Povilui Lapeikiui, Algimantui Liekiui, Algirdui Matulevičiui, Albertui Vaidilai.

1867 metais inžinierius, geležinkelių tiesimo specialistas generolas Aleksejus Melnikovas, atvykęs į Vilnių tiesti geležinkelio Peterburgas -Vilnius, įsigijo Markučių dvarą iš lenkų gydytojo Igno Gotlevskio. A. Melnikovas įsigytame dvare pradėjo naujos vasarvietės statybą. Ji buvo baigta 1868 metais.

1875 metais Varvarai Melnikovai ištekant už Vasilijaus Moškovo, A. Melnikovas padovanojo jai Markučių dvarą kaip kraitį. A. Melnikovo dukra Varvara tapo daugiau nei 250 ha ploto Markučių dvaro savininke ir valdė jį iki mirties (1953 m.).
Išsiskyrusi su Vasilijumi Moškovu ir susituokusi su Grigorijumi Puškinu, Varvara pardavė sodybą Michailovskoje ir 1899 metais persikėlė gyventi į Markučių dvarą. Atsiradus finansinių sunkumų, Varvara Puškina pardavinėjo žemes. Paskutiniais gyvenimo metais ji naudojosi tik daugiau nei 3 ha žemių - faktiškai jai liko tik centrinė Markučių dvaro sodyba su prieigomis.
Varvaros Puškinas didžiausias noras ir rūpestis po vyro Grigorijaus mirties buvo išsaugoti Markučiuose turimas poeto Aleksandro Puškino relikvijas, o namą paversti poeto atminimo puoselėjimo centru. Šiuo metu muziejaus ekspozicija supažindina su poeto gyvenimu ir kūryba, biografiniais ir literatūriniais ryšiais su Lietuva. 1906 metais šalia muziejaus pastatyta Šv. Varvaros koplyčia, skulptoriaus B. Vyšniausko ir architekto V. Nasvyčio 1955 metais sukurtas paminklas Aleksandrui Puškinui į muziejaus parką perkeltas 1992 m., iki tol stovėjęs Sereikiškių parke.
Nuo 1990 m. muziejus priklauso Vilniaus miesto savivaldybei.

Apie muziejų, jo istoriją ir veiklą išsamiai papasakojo muziejaus ekskursijų vadovė Julija Samodurova ir muziejininkės Anastasija Samoilenko ir Ellina Averina . Muziejaus baldai gaminti 19 a., visi atsivežti iš Italijos iš povestuvinės kelionės. Valdovų rūmuose taip pat yra panašūs baldai, bet Valdovų rūmai turi tikruosius renesansinius baldus, o šiame muziejuje baldai pseudo renesansinio stiliaus, pagaminti keturiais šimtmečiais vėliau, bet taip pat labai seni ir reti. Įspūdingas rusiško biliardo stalas užsakytas ir nupirktas Sankt Peterburge, vienintelis, stovintis toje pačioje vietoje nepajudintas dėl didžiulio svorio. Biliardo lazdos dviejų pasaulinių karų neišgyveno, bet išlikęs komplektas biliardo kamuolių, pagamintų iš dramblio kaulo. 

Kaip pasakojo ekskursijos vadovė, anuomet dvare buvo daug veidrodžių, skirtų ir optiškai padidinti kambarius, ir norint, kad iš lauko patektų daugiau šviesos.
Kai čia gyveno šeimininkai, svetainei jaukumo teikė daug mažų ir minkštų baldų, ant sienų kabojo šeimos nuotraukos. Nors patalpa maža, bet stovi dvi krosnys: kampe - žalių koklių olandiško stiliaus krosnis, forma primenanti vazą, priešais - židinys, tiksli kopija buvusio Michailovskoje sodyboje. Žalių koklių krosnis turėjo praktinę prasmę - šildė patalpą, o židinys - be durelių, tam kad šeimininkai galėtų vakarais pasėdėti prie atviros ugnies. 
Įspūdingai atrodo lubos su masyviomis išlikusiomis 19 a. sijomis. Anuomet jų nesimatė, nes visame name lubos buvo padengtos audeklu.
Visi muziejaus kambariai - pereinami. Tai rusiška mada: kad namas atrodytų didesnis. Lietuvoje taip nestatė dvarų. Bet kadangi šeimininkai buvo rusai, tad jie planavosi pagal tuometines madas. Kad ir koks namas būtų, abejuose galuose statydavo po veidrodį, kad koridorius atrodytų kuo ilgesnis. 
Miegamieji kambariai buvo antrame aukšte.
O šią patalpą Varvara Puškina pavadino A.Puškino kampeliu. Kambaryje saugomi memorialiniai poeto Aleksandro Puškino baldai ir daiktai, kuriuos Grigorijus ir Varvara atsivežė, persikeldami į Markučius.Sienas puošia šeimyninės Varvaros ir Grigorijaus Puškinų nuotraukos, išlikusios medžiaga aptrauktos lubos. Sienos taip pat aptrauktos medžiaga, išsiuvinėta rankomis. Bet čia jau siuvinėta Lietuvos meistrių.Raudonmedžio spintoje saugoma 21 A .Puškino kūrybos knyga, išleista esant poetui gyvam. Tai tikras lobis, nes poetui būnant gyvam iš viso išleistos tik 34 knygos.
Visos spintos vienodos, su Puškino herbais: karūna, ereliu ir ranka su kalaviju. Specialiai padaryta ar ne, bet meistrai, gamindami šias spintas, sukeitė vietomis du paveikslėlius: ranka su kalaviju čia kėsinasi į erelį, kuris simbolizuoja Rusijos imperiją. Visur prikabintose monogramose trys raidės - GVP - Grigorijus, Varvara Puškinai, tad nebesumaišysi. Visi baldai specialiai užsakyti ir pagaminti Lietuvoje. Pagamino lietuvių meistrai iš ąžuolų, kurie augo čia pat, Markučiuose. Jei atsiverstume bet kokį 19 a. kelionių vadovą paskaityti, kas rašoma apie Markučius, matytume, jog visur minima, kad ten yra ąžuolynai, labai graži gamta poilsiui. Bet ąžuolynų nebeliko, nes jie iškirsti.
Filomatai ir filaretai Adomas Mickevičius, Tomas Zanas, kartu su vilniečiais studentais turėjo vadinamas majuvkes, ir kažkur čia šalia šių namų vykdavo jų susirinkimai.
Grigorijaus ir Varvaros Puškinų bibliotekoje yra išlikę daugiau nei 600 knygų. Tai leidiniai gamtos, medžioklės, žemdirbystės, teisės temomis, literatūros klasikų kūriniai anglų, prancūzų, lenkų, rusų kalbomis. Nors patalpa visai maža, bet stovi didžiulė krosnis su durimis, tarsi atskiras kambarys. Specialiai ją užsakė ir paprašė padaryti spintą-seifą, tada vadintą „nedegančia spinta". Krosnys ir šiuo metu veikiančios, tik naudojamos kaip eksponatai. 
Grigorijaus kabinetas
Virš rašomojo stalo - Fomos Railiano tapytas A.Puškino portretas. Ant stalo - laikrodis. Jis įdomus tuo, kad prisukamas kartą per metus. Dabar jis rodo poeto mirties laiką. Po stiklu - Markučių planas, pieštas ranka 1815 m . Ant sienų - Grigorijaus ir Varvaros Puškinų portretai, lenkų dailininko Jano Stykos pieštas L.Tolstojaus portretas, fotografijos, kuriose įamžinti A.Puškino 100-ųjų gimimo metinių minėjimo Vilniuje jubiliejinio komiteto nariai, tarp kurių - ir Varvara Puškina, Markučių dvaras buvusių šeimininkų laikais. Šeimininko kabinete stovi įspūdingas masyvus stalas. Visi baldai užsakyti specialiai pagal šeimininko norus, visi su herbais. Kabineto sienos padengtos medžiaginiais žalios spalvos apmušalais. 19 a. žalios spalvos apmušalai buvo ypač prabangi mada, tad ir šio namo šeimininkai gyveno prabangiai. 
1959-aisiais metais į Kauną nuvežė apmušalų skiautę, dailininkai perpiešė raštą, ir jam pagamino 40 ritinių apmušalų. Parketas tik viename kambaryje likęs natūralaus medžio, toks, koks buvo, kitur jis iš naujo pagamintas, bet raštas - autentiškas. 
Prie netoliese esančios koplytėlės šiuo metu vyksta restauracijos darbai. Šalia - sužaliavusioje žolėje vos matomos kapinės. Sovietmečiu koplytėlė buvo išdraskyta, bet ateityje planuojama pagal išlikusias nuotraukas atkurti interjerą ir pakviesti lankytojus.
Muziejui priklauso nemaža teritorija, bet šalia esantys tvenkiniai - jau savivaldybės nuosavybė. Gyvenama iš miesto savivaldybės biudžeto. Muziejus turi daug planų ateičiai: yra ką restauruoti, norima kai ką naujo įsigyti ekspozicijos papildymui, tad mieli rėmėjai - jūsų bet kokia pagalba visuomet laukiama.
Viešnagės pabaigoje LŽS Senjorų klubo pirmininkas Ipolitas Skridla padėkojo muziejaus atstovams už šiltą priėmimą ir įteikė atminimo suvenyrus. Jis paskelbė klubo nariams trijų mėnesių kūrybines atostogas ir pakvietė kolegas žurnalistus į susitikimą rugsėjo 5 dieną Teatro salėje. Pa proga perskaitė ir savo eiles, skirtas Markučiams.
Žurnalistai turėjo progos geriau susipažinti su A. Puškino gyvenimu ir kūryba, o tai, savo ruoštu, padės geriau suprasti Lietuvos tautinių mažumų, šiuo atvejų - rusų, mentalitetą, poreikius. Šios žinios padės kolegoms rašant tautinių mažumų tema.
Rubrika LŽS ir NŽKA renginiai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.

 

 

 

 

 

Pavasaris Markučiuose

 


Ipolitas Skridla

 

 


Žibutėm pražydę,
Naujai lyg atgiję,
Vaizdingi Markučių šlaitai.
Apie garsųjį dvarą,
Jo praeitį seną,
Paslaptingai čia šnara
Vilnijos šilai.
O Puškinas žvelgia,
Tylus, susimąstęs...
Gal naujos poemos
Minty?
Istoriją dvaro,
Didikų statytą
Nenori palikt užmaršty?
Grakšti koplytėlė
Boluoja.
Įamžinti laiko paminklai...
Ką saugo jie ir ką
Jie byloja?
Gal praeitį nori priminti?
***
Antelės po tvenkinį nardo,
Auksinę žuvelę vilioja žvejys.
Paukštelių giesmė švelniai skamba
Lyg metų senų ilgesys.
***
Markučiai pavasary žavūs,
Čia slėniai alsuoja gaiva,
Ir džiugina širdį neramią 
Žaismingų žibučių gausa

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-06-27 11:09
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media