2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

LŽS ir NŽKA renginiai

*print*

Archyvas :: Daktaras Algirdas Matulevičius - LŽS narys!

2012-03-14
 
Nuotraukoje LŽS pirmininkas D. Radzevičius ir A. Matulevičius. Viduryje - Senjorų klubo pirmininkas S. Pleskus, V.  Žeimanto nuotr.

Nuotraukoje LŽS pirmininkas D. Radzevičius ir A. Matulevičius. Viduryje - Senjorų klubo pirmininkas S. Pleskus, V. Žeimanto nuotr.

Vytautas Žeimantas

 

Šį kartą Senjorų klubo susirinkimas prasidėjo gera žinia - LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius įteikė LŽS nario pažymėjimą naujam mūsų sąjungos nariui Algirdui Matulevičiui.


Draugauju su dabar jau kolega Algirdu seniai, dažnai susitinkam ir visada jį matau jaunatviškai pasitempusį, sklidiną vidinės ugnies, vitališkumo ir kupiną įvairiausių sumanymų bei planų. O jeigu dar Algirdo ko nors paklausi apie lietuvininkus arba Mažąją Lietuvą - pajusi vis stiprėjančio ugnikalnio išsiveržimo simptomus. Iš atminties bus beriami vardai, skaičiai, datos, faktai, dokumentai, šaltiniai, vertinimai... Visą tai, kas ir sudaro tikro žinovo duoną ir būvį.


"Vaikščiojanti enciklopedija", - dažnas sako apie Algirdą ir čia nėra jokio perdėjimo ar noro pagražinti.


Jis gimė gražiame Molėtų krašte, Giedraičiuose. Dar besimokydamas pradėjo bendradarbiauti rajoniniame laikraštyje, rajoniniame radijuje. Tapęs istoriku labai susidomėjo Mažąja Lietuva, spaudoje, įvairiose enciklopedijose paskelbė šia tema kelis šimtus straipsnių. Tapo vienas iš laikraščio „Donelaičio žemė" organizatorių, redakcinės kolegijos narių. Nuo 1972 m. jis Vyriausios enciklopedijų redakcijos, Enciklopedijų leidyklos, nuo 1997 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos instituto, nuo 2009 m. Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro redaktorius. Redaguoja straipsnius, skirtus įvairioms enciklopedijoms. Yra kelių monografijų autorius, mokslų daktaras.


Aktyviai bendradarbiauja ir periodinėje spaudoje, yra „Lietuvos aido" neetatinis korespondentas. Daugelio istorinių ir publicistinių straipsnių yra paskelbęs periodiniuose leidiniuose „Voruta", „Literatūra ir menas", „Mokslas ir gyvenimas", „Mūsų praeitis", „Donelaičio žemė", „Lietuvos aidas" bei užsienio spaudoje.


Buvo pagerbta ir su gražia sukaktimi pasveikinta ir kolegė Leonora Šileikytė. Ji galėtų būti pastovumo etalonu. 1952 metais, dar bestudijuodama Vilniaus universitete, ji pradėjo dirbti vaikų laikraštyje „Lietuvos pionierius". Ir šiame laikraštyje dirbo net 36 metus, iki pensijos. 1972 - 1988 metais kolegė Leonora buvo šio laikraščio vyr. redaktorė.


Kolega Sigitas Krivickas susirinkusiems pasiūlė įdomią temą, prisiminti žurnalistą Joną Karosą, juolab, šių metų kovo 20 dieną jam būtų sukakę 100 metų.


Jonas Karosas gimė Vilniuje 1912 metais. 1931-1932 m. studijavo Vilniaus universitete, tačiau lenkų valdžia, tuomet okupavusį Vilnių, neleido jam studijuoti. J. Karosas daug nuveikė platindamas lietuvišką spaudą, lietuvišką žodį lenkų okupuotame krašte. Redagavo pogrindinius žurnalus „Barikada" (1932-1937), laikraštį „Valstiečių balsas" (1933-1934 ir 1935-1938). Leido ir redagavo vienkartinius Vilniaus lietuvių literatūros ir dailės leidinius. 1937 metais išėjo - „Varpos", „Varsnos", „Vingis", 1938 m. - „Sėja", 1939 m. - „Versmė". Juose paskelbė nemažai originalių literatūros kritikos straipsnių.


1940-1941 m. jis laikraščio „Vilniaus balsas", 1944 m. „Prawda Wilenska" redaktorius. 1942-1944 m. tarnavo 16-ojoje lietuviškojoje šaulių divizijoje. Vilniaus universitetą baigė tik 1949 metais. Po karo buvo dirbo spaudoje. Paskutinė darbovietė -žurnalas „Mokslas ir gyvenimas", kurį jis redagavo 14 metų.


1952-1959 m. darbą spaudoje buvo pakeitęs į pedagoginę veiklą, ugdė jaunus žurnalistus, būdamas Vilniaus universiteto Žurnalistikos katedros vedėjas.


J. Karosas paliko gilų pėdsaką ir Lietuvos žurnalistų sąjungoje, jai vadovaudamas 1957-1975 metais.


Jis parašė atsiminimų apie lenkų okupacijos laikus ir savo dalyvavimą pogrindinėje veikloje, kelionių apybraižų, literatūros kritikos knygų. Jo knygos „10000 kilometrų aplink Europą" (1957), „Kalba Vilniaus akmenys" (1963, lenkų kalba 1968), „Literatūra ir visuomenė" (1982). Išleistas J. Karoso raštų dvitomis rinkinys „Audringi pavasariai" (1978-1979).


Kolegos žurnalistai gyvai pasidalyjo prisiminimais apie Joną Karosą, pabrėždami jo darbštumą, draugiškumą, didelę pagarbą lietuviškam žodžiui ir nuopelnus ginant lietuvius laikinai lenkų okupuotame Vilniaus krašte. Buvo prisimintas ir LŽS suvažiavimas, kurio metu nuo sienos nukrito Lenino portretas, sukėlęs ne tik grėsmę J. Karoso sveikatai, bet ir sovietinių specialiųjų tarnybų, įžvelgusių čia politinę diversiją, ypatingą susidomėjimą.

 

Nuotraukoje LŽS pirmininkas D. Radzevičius ir A. Matulevičius. Viduryje - Senjorų klubo pirmininkas S. Pleskus, V.  Žeimanto nuotr.

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2012-03-14 10:55
 
 

Komentarai (2)

Jūsų el. paštas

Jury Matusevich

2012-07-30 21:36

Esu autorius svetainėje Planeta Matusevičius (http://matusewicz.org).
Turiu kelis klausimus apie kilmės Matulevičius. Kaip aš galiu kreiptis į Algirdas Matulevičius? Ačiū iš anksto.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Bičiulis

2012-04-06 17:50

Sveikinų Algirdą - Lietuvos kunigaikštį.

Pranešti apie netinkamą komentarą | Žymėti kaip pažeidžiantį įstatymus

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media