LŽS ir NŽKA renginiai

Indrė Vozgirdaitė

Lietuvos žurnalistų  sąjungos Vilniaus skyriaus nariai lankėsi Šalčininkų rajone, Sakalų kaime, kur sėkmingai ūkininkauja UAB „Evaldo daržovės" savininkas Evaldas Masevičius. Ūkio išaugintos produkcijos - šviežių prieskoninių žolelių, salotų, - kasdien galima atrasti pagrindiniuose šalies prekybos centruose.

Nuo 2000 metų, kai jaunas ūkininkas nusipirko senus kolūkio šiltnamius netoli Vilniaus ir pradėjo verslą, šiltnamiuose ištisus metus auginamos prieskoninės žolelės, svogūnų laiškai, salotos. E. Masevičius tvirtina, kad daržovių vartojimas auga labai sparčiai, o ūkio produkcija per 15 metų išaugusi gal 150 kartų. Vartojimo mastai, anot verslininko, kyla augant prekybos centrams bei pačių klientų norams. Dabar išauginta produkcija tiekiama ne tik Lietuvos prekybos tinklams, bet ir siekia Ispaniją, Italiją bei kitų užsienio rinkų vartotojus.

Šiltnamiuose naudojama moderni technika: įrengtas dirbtinis apšvietimas, kompiuterizuoti ventiliacijos, temperatūros kontrolės ir laistymo įrenginiai, leidžiantys visų rūšių salotas ir prieskonius auginti ištisus metus. Šiltnamių laistymui naudojama ypatinga sistema: vanduo atiteka iki daržovių, kurios „atsigeria" vandens tiek, kiek joms reikia, o likęs vėl grįžta atgal. „Daržovės labai protingos, jos pasiima tiek, kiek nori", - juokauja pašnekovas. Šiandien net 150 ha užimančiuose laukuose, kuriuose taip pat įrengti automatiniai laistymo įrenginiai, nuo pavasario iki rudens pagal sėjomainos metodą auga krapai, petražolės, salotos, špinatai, brokoliai, salierai, svogūnų laiškai.

Ūkininkas neslepia, kad verslą pradėjo grįžęs iš emigracijos. Septynerius metus dirbo dideliame ūkyje Anglijoje, augino špinatus, ir ne tik juos. Špinatų auginimo patirtis labai didžiulė - pirmaisiais metais parduodavo nedaug, o dabar jau tonomis. Patirtis, idėja ir uždirbti pinigai padėjo įsikibti į verslą Lietuvoje. Šalčininkų rajone įkurtame ūkyje kiekvienais metais vis dar tenka kasmet kažką renovuoti, plėstis, automatizuoti. E. Masevičius prisipažįsta, kad investicijų reikia nuolat. „Jei sustosi, į priekį nepajudėsi, būtinai kas nors aplenks... Investavome labai daug. Vien daržovių pakavimo technologija keičiasi kaip mobilieji telefonai. Po metų  kitų - technika pasensta, o mums dar nespėja atsipirkti, - dalijosi patirtimi ūkininkas. - Pardavimų kiekiai nuolat svyruoja. Viskas priklauso nuo užsakymų kiekio, nuo poreikio. Jei gauname didžiulį užsakymą, dirbame neskaičiuodami laiko." Šiandien šiuolaikiško darbdavio dėka pakitęs ir vietinio darbuotojo požiūris į darbą: žmogus žino, kad dirbti reikės daug, bet užsidirbs gerą ir laiku sumokėtą atlyginimą. „Tokių, kurie tingi, čia tikrai nėra. Atlygis priklauso nuo padaryto darbo. Aš žmonėms sakau: man nereikia jūsų darbo valandų, aš perku jūsų darbą," - modernią darbo sampratą dėsto verslininkas. Beje, jam įsigijus senuosius šiltnamius teko iš esmės pakeisti nusistovėjusią tvarką: atleisti senus darbuotojus, nuolat tikrinti, pastatyti kameras. Juk senieji šiltnamių sargai čia netgi turėję savo prekybos vietas! Naujojo darbdavio tvarka iš pradžių vietiniams sukėlusi šoką, tačiau situacija laikui bėgant keitėsi: „Šiandien čia dirbantys žmonės drąsiai pasiima ir išsineša iš šaldytuvo tai, ko reikia šeimai. Jie suprato, kad gali pasiimti ir vartoti tiek, kiek reikia."

Verslininkas vis dar stebisi pasigirstančiais klientų skundais, kad įsigytas bazilikas vazonėlyje esą toliau ant palangės nebeauga. Tai ūkininkas atremia svariu argumentu:  „Kodėl jūs nusipirkę duonos nelaikot, o vartojat? Mes auginam maistą taip, kaip kažkas duoną."

E. Masevičius primena ir daugeliui aktualų ekologijos klausimą: žmonės ypač dažnai teiraujasi, ar ūkyje naudojamos trąšos. „Tai, aišku, kad naudojame, bet reguliuojame jų kiekį. Visi nori nusipirkti ekologiškų daržovių, tarsi jose nebūtų trąšų. Tai yra blefas, nes taip galima nebent savo darže užsiauginti, o pramonėje tai yra neįmanoma," - tvirtai įsitikinęs ūkininkas. Anot jo, Lietuvoje paprastai galvojama, kad ekologiškam produktui išauginti apskritai nenaudojamos trąšos, o Vokietijoje - kad taikoma trąšų norma tiesiog yra kitokia. „Norime nusipirkti ekologišką daržovę, bet jei ten pamatysime vabaliuką, jos nepirksime," - pastebi pašnekovas.

 „Daržovių ir prieskonių vartojimo kultūra kiekvienoje šalyje labai skiriasi. Kai pradėjome prieš 9 metus auginti rukolą, vieni bijodavo jų ragauti, kiti nesuprasdavo skonio, o dabar tapo labai populiari. Į madą ateina mažų burokėlių lapeliai - labai geras, paprastas produktas. Kepsnių mėgėjai jau neišsiverčia be bazilikų ir levandos," - vartojimo pokyčius aiškina verslininkas. Beje, lietuviai dažniau renkasi žalią, o ne raudoną baziliką. Skiriasi net ir lenkų bei lietuvių pomėgiai salotų rūšims: „Kaimynams labiau patinka stangrios, o lietuviai renkasi įprastas. Net ir petražoles mūsų tautiečiai labai retai naudoja  gaminti įvairiems troškinimas, sriuboms. Lietuvoje petražolės dažniausiai perkamos stalo puošimui."