LŽS ir NŽKA renginiai

Siaučiant visuotinei užkrečiamai panikai dėl grėsmingai skambančio koronaviruso COVID-19, prieš išeidami iš namų, dezinfekavę promiliniu skysčiu rankas, Senjorų klubo stipriausieji kovo 4 dieną gausiai rinkosi į Lietuvos Teatro sąjungos jaukią salę. Priežasčių buvo daug, nes įvykiai sekė vienas paskui kitą. 

Klubo pirmininkas Ipolitas Skridla plačiai šypsojosi, sutikdamas ištvermingiausius, sveikiausius, aktyviausius ir drąsiausius kolegas. 

Pirmiausia tylos minute pagerbėme Anapilin išėjusį kolegą Vladą Karvelį. 

Šviesaus pavasario ir artėjančios kovo 8-osios proga Ipolitas Skridla ir jo pavaduotojas Alfonsas Kairys nuoširdžiai sveikino moteris, įteikdami po spalvingą tulpę. Nepamiršti ir Kazimierai, juk kovo 4-oji - jų vardo šventė. Linkėjome visiems sveiko Kaziuko savaitgalį vyksiančioje Kaziuko mugėje.

Pirmąjį pavasario mėnesį gimusieji buvo pasveikinti gražiais palinkėjimais neužkibti ant COVID-19, kad galėtų ir toliau aktyviai rašyti ir skaityti. 

Šįkart LŽS Senjorų klubo svečias buvo Seimo narė Ingrida Šimonytė. Taip pat dalyvavo Lietuvos pagyvenusių žmonių asociacijos vadovė Grasilda Stoliarova-Makarevičienė, kuri turėjo ir pagyrų, ir priekaištų žurnalistams. 

Svarbiausios susitikimo temos buvo Seimo darbas, pensijų reforma ir kaip gyvensime gerovės valstybėje.

Klausimų apie pensijų reformas Seimo narei turėjo ir Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius. Pasak jo, vyksta manipuliacijos su pensijų fondais, kuriais mes patikėjom. Diskusijoje aktyviai reiškėsi ir daug klausimų turėjo Jonas Jackevičius, Teresė Kezienė, Jeronimas Laucius, Marijonas Bieliauskas, Juozas Stasinas, Stasys Lipskis, kiti žurnalistai.

Povilui Sigitui Krivickui labai rūpėjo, ar Ingridai Šimonytei liežuvis labiau padeda, ar trukdo. 

„Yra gyvenime tokių atvejų, kai kažką pasakau, ko geriau būčiau nesakiusi, bet aš į tai žiūriu kaip į pamokas. Nepasakysiu, kad labai padeda. Ironijos žmonės kartais nesupranta", - kalbėjo I. Šimonytė.

Tai kas yra ta gerovės valstybė? Pasak I. Šimonytės, kalbant apie gerovės valstybę, kažkas pasakys, kad gerovės valstybė yra 50 proc. nuo BVP. Tarkime, kaip Skandinavijoje. Bet ar gali veikti 50 proc. nuo BVP gerovės valstybė, kada nėra pasitikėjimo žmonėmis? Eurobarometras klausia žmonių: „Ar tu manai, kad kiti žmonės yra verti pasitikėjimo?" Kiti žmonės tai ne tavo šeimos nariai, draugai ar artimieji. Skandinavijoje į šį klausimą „taip" atsako 70 proc. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tu pasitiki savo kaimynu, pasitiki darbdaviu, darbuotoju ar verslo partneriu. Tu pasitiki valdžia tuo požiūriu, kad drįsti padėti pusę to, ką sukuri, ant bendro stalo, kurį valdžia geriausiu būdu panaudos taip, kad grįžtų kaip grąža visuomenei. O jeigu tokių žmonių yra 30 proc., tai ką tu gali? Padėti pinigus ir žiūrėti iš už kampo, ar jau pavogė, ar dar ne... Nes išeitinė pozicija yra ta, kad žmonės nesąžiningi. 

Ar yra būdų pasitelkti tuos visuomenės žmones, kurie formaliai nėra kažkokios partijos nariais? Pasak Seimo narės, tokių būdų yra, ir būtent per pilietinę visuomenę, įtraukiant pirminius rinkimus, sąrašų reitingavimą. Visuomeninių organizacijų dalyvavimas visur yra svarbus. Klausimas jaunimui: ar jūs gerbiate tėvus ir senolius? Bet yra klausimas ir tėvams bei senoliams: ar jums svarbu, kaip gyvens jūsų vaikai? Kai kuriais atvejais tai yra kompromiso paieška. Ir investicijos į švietimą. Galima čia ir dabar pinigus suvartoti, galima į kažką investuoti, tuomet grąžos teks ilgiau laukti. Bet turbūt visi norime, kad mūsų vaikai gyventų geriau už mus? Viena didžiausių problemų, kad mes neišmokome kolektyvinio savo teisių atstovavimo. Nuo sovietmečio žinomos profesinės sąjungos buvo tik paskyroms, kilimams, kelialapiams į poilsio namus dalinti. Juk negalėjo profesinė sąjunga ginti darbo žmones nuo darbo žmonių valdžios. Ji neveikė kaip institucija. 

„Manęs dažnai klausia, kodėl aš nestoju į partiją. Man tai nesvarbu. Nesvarbu tuo požiūriu, kad tapatinti save su bendruomene galiu be kažkokių formalumų. Aš nesiekiu politinės karjeros. Aš nenoriu būti politinės partijos pirmininke. Tai ne mano kelias. Bet aš noriu dalyvauti sprendimų priėmime",- kalbėjo Ingrida Šimonytė. 

Seimo narė Ingrida Šimonytė sutiko vesti Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos sąrašą Seimo rinkimuose. Pasak I. Šimonytės, apsisprendimą lėmė daug motyvų.

Partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis džiaugėsi šiuo apsisprendimu, akcentavęs jos didelę patirtį, kompetenciją ir veiklos skaidrumą, kas padėtų susigrąžinti pasitikėjimą valstybe.

Norisi pažvelgti ir į netolimą ateitį. Jeigu konservatoriai rimtai laimės Seimo rinkimus, tai gal mūsų senjorai žurnalistai šnekino būsimąją Lietuvos premjerę?

Nutarta kitą LŽS Senjorų klubo susirinkimą surengti balandžio 8 dieną. 

Rubrika LŽS ir NŽKA renginiai yra Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo projekto dalis.