2018 m. rugpjucio 20 d., Pirmadienis

Kultūros renginiai

*print*

Archyvas :: Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje - Kino popietė: Filmas „Niekas nenorėjo mirti“

2018-05-16
 
Gegužės 18 d. 12 val. - Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje - Kino popietė: Filmas „Niekas nenorėjo mirti" (rež. Vytautas Žalakevičius, 1965 m.)
„Niekas nenorėjo mirti" - pirmas sovietinis filmas, parodęs Lietuvos partiznų gyvenimą. Filme parodomi 1947 m. įvykiai Lietuvos kaime, bandant įtvirtinti sovietų valdžią.
Ketverių stotingų kaimo brolių Lokių tėvas, tuojau po karo apsiėmęs būti kaimo tarybos pirmininku, naktį užsibuvo darbe, ir jį nušovė. Lietuvos kaimas kraujuoja. Broliai, palaikomi iš apskrities atvykusio partinio sekretoriaus, prievarta paskiria į laisvą vietą kurčnebylio batsiuvio sūnų Vaitkų. Šis bando būti „savas" (o tai tolygu pergudrauti) ir patriotams, ir raudoniesiems. Vyriausias Lokys - Bronius kviečia valstiečius į žūtbūtinį mūšį, tačiau didelio entuziazmo nesulaukia. Vis dėlto išankstinis grupuočių susirėmimas, tarsi kokia repeticija, įvyksta malūne. Tai nieko neišsprendžia iš esmės. Vaitkaus, išdavusio partizanų planus, žūtis vieną ankstyvą rytą tampa tarsi signalu. Paaiškėja, kad partizanų vadas, vadinamas Aitvaru, - iš tiesų kaime pravardžiuojamas šventu Juozapu žmogus, buvęs laisvos Lietuvos karininkas, romantikas. Per pagrindinį susišaudymą laimi kairieji, tačiau baigiamajame kadre pasirodančio senovinio medinio Rūpintojėlio išraiškoje ir žvilgsnyje - tik sopulys.
Filme vaidina Regimantas Adomaitis, Vija Artmanė, Bronius Babkauskas, Donatas Banionis, Antanas Barčas, Juozas Budraitis ir kt.
„Dėl vieno pačių talentingiausių, meistriškos dinamiškos formos, sumaniai auginančio įtampą, nepaprasto kinematografinio nuoseklumo lietuvių filmo virė ir tebeverda aršūs ideologiniai ginčai. Žinoma, V. Žalakevičius anais laikais negalėjo konstatuoti svetimos okupacinės komunistų jėgos griaunamojo vaidmens, atlikto Lietuvoje (atmestas ir filmo pavadinimas „Teroras"). Net kompartijos sekretorius, iš miesto užklydęs zombis, - lietuvis. Ar geriau, jeigu tokio filmo iš viso nebūtų buvę, ar autorių talentas tik sustiprina juostos ydingumą (panašūs klausimai per kino istoriją kilo ne kartą - ir dėl S. Eizenšteino „Šarvuočio „Potiomkino", ir dėl fiurerio mėgtos L. Riefenstahl dokumentikos)? Ar ekrane paneigta Maskvos legenda, jog visa Lietuva katutėmis sutikusi sovietų valdžią, masinio pasipriešinimo parodymas, įkomponuotas į archetipinių lietuvių liaudies kančios simbolių ratą, vis dėlto nebuvo reikšmingesni faktoriai? Kiekvienas žiūrovas tegali sau asmeniškai atsakyti į šį pagrindinį vertinimo klausimą", - klausė kino kritikas Saulius Macaitis.
Vietų skaičius Kino salėje ribotas (22 vietos).
Paskutinį kartą atnaujinta: 2018-05-16 11:54
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media