2017 m. spalio 18 d., Treciadienis

Kultūros renginiai

*print*

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui: Tautos žadinimo šauklys

2017-10-03
 
Po renginio. Iš kairės: S. Mičiulis, B. Makauskas, M. Parnarauskienė, R. Daujotaitė Leonova, S. Šamborskis, A. Matulevičius, E.A. Bukontienė, V. Žeimantas, D. Milašauskienė

Po renginio. Iš kairės: S. Mičiulis, B. Makauskas, M. Parnarauskienė, R. Daujotaitė Leonova, S. Šamborskis, A. Matulevičius, E.A. Bukontienė, V. Žeimantas, D. Milašauskienė

 

Mokytoja, poetė Rūta Daujotaitė Leonova

Kaliningradas (Karaliaučius)

 

 

            Rugsėjo 29-tos popietę, skaisčiai šviečiant rudenio saulutei, gražus skaitytojų būrys susirinko į Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešąją biblioteką į labai gražų renginį, skirtą Lietuvos Valstybės 100-mečiui paminėti. Skaitytojai susitiko su LŽS nariu,  humanitarinių mokslų daktaru, Mažosios Lietuvos tyrėju, enciklopedininku, visuomenės veikėju, istoriku Algirdu Matulevičiumi, kuris pristatė savo naują knygą „Tautos žadinimo šaukliai". Joje skelbiama aušrininkų ir varpininkų korespondencija lietuvių tautinio atgimimo klausimais XIX a. antrojoje pusėje Knyga aprašo kokiomis sąlygomis gimė lietuviški periodiniai leidiniai „Aušra" ir „Varpas". O tas nesibaigiantis pažangos kelias, didlietuvių ir mažlietuvių bendradarbiavimo rezultatas - laisvė.

            Šiame renginyje dalyvavo garbingi svečiai, pasveikinę dr. A. Matulevičių knygos išleidimo proga, skyrę nemaža gražių žodžių ir linkėjimų mokslininkui. Tai Lietuvos Respublikos konsulas Sovetske (Tilžėje), ministras patarėjas Bronius Makauskas, Tauragės rajono savivaldybės meras Sigitas Mičiulis, vilnietis žurnalistas, publicistas, redaktorius, rašytojas, vertėjas Vytautas Žeimantas, Baltų kultūros ir mokslo paramos fondo vadovas, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės pirmininkas Sigitas Šamborskis, Rambyno regioninio parko direktorė Diana Milašauskienė, Kaliningrado srities Uljanovo vidurinės mokyklos lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvo mokytoja Emilija Algaudė Bukontienė.

            Dr. A. Matulevičius - įžymus Lietuvos žmogus, recenzavo, konsultavo arba buvo redaktorių kolegijos narys, jo mokslinė veikla plati, ypač reikšmingas mokslininko indėlis į Mažosios Lietuvos istoriografiją. Galima sakyti gyvenimą paskyrė Mažajai Lietuvai, yra išvaikščiojęs beveik visus jos (dabar tai Rusijos  Kaliningrado sritis ir Lenkijos šiaurės rytai) kampelius, surinkęs daug istorinės medžiagos apie šį kraštą. Jo pilietiškumas - vidinio pasaulio išraiška. Geras pavyzdys jaunimui - ne šventieji puodus lipdo - galima pačiam imti ir padaryti. Kiekvienas gali, jei pasitelks savo įgūdžius.

Iš kur tiek dr. A. Matulevičius turi energijos, valios, stiprybės, drąsos, kruopštumo, darbštumo? Tai jo dvasinė būsena ir visą gyvenimą lydinti nuostata, kad negalima nustoti tikėti žmonėmis, o norint gauti, pirmiausia reikia duoti. Mokslininkas nusipelno būti žymiausiųjų, didžiausiųjų Lietuvos žmonių sąraše. Jam autoriteto ieškoti nereikia - pats autoritetas kitiems. Dideli nuopelnai istoriko mokslinėje veikloje leidžiant lietuviškąsias enciklopedijas. Istorinė atmintis nežūva - ją įkūnija enciklopedijos. Svarbu pastebėti ne tik didelius dalykus, bet ir mažesnius, nes iš jų susideda Istorija.

Akademikas dr. Vytautas Merkys apie A. Matulevičiaus mokslinę veiklą rašo: „Būdingas bruožas - rašyti istorijos darbus be kompromisų, prisitaikymo. Jis siekia vien artėjimo prie istorinės Tiesos pažinimo".

Leidžiant enciklopedijas dr. A. Matulevičius suredagavo net kelis tūkstančius straipsnių! Kitai mokslinei literatūrai ir periodinei spaudai parašė daug straipsnių, studijų, knygą  apie Mažosios Lietuvos lietuvininkų tautinę padėtį „Kas tu, Mažoji Lietuva?" lietuvių ir rusų kalbomis (1989).

Istorikas gyvai jaučia ryšį ne tik su greta esančiais, bet ir su protėviais, viduje pajunta augantį meilės ryšį. Tik tuo atveju gali pajusti esąs stiprus, turi šaknis, protėvių žemę, kuri suteikia tvirtybės, saugumo, ramybės. Mokslininko devizas: darbas, darbas, darbas,... Jei nesi genijus, turi dirbti daug, o jei genijus? Dar daugiau. Tik genijus gali nuveikti mokslo bare tiek daug. Dr. A. Matulevičius sudarė originalių Prūsijos bei Mažosios Lietuvos teritorines ribas, bažnytkaimių tinklo, etninių XVII a. pradžios žemėlapių. Jis yra apie penkiolikos mokslinių knygų redaktorius, recenzentas, konsultantas, skaito pranešimus mokslinėse konferencijose Vokietijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, dalyvauja Vydūno ir Donelaičio draugijų veikloje, yra Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.

Daug gyvenime gavęs istorikas sugeba atiduoti. Jam nereikėjo lįsti per galvas, kad išsaugotų savąją. Dirbti ramiai, nešokant per galvas į priekį gali ne kiekvienas. Nors ir taisyklės varžo laisvę, bet reiklumas sukoncentruoja į vieną veiklą.

Žmonės sako, kad jei kas užsistovi - virsta pelke. Ir žmogus visą laiką turi būti lyg tekanti upė. Bet teka ne tik vanduo, bet ir saulė, ir laikas... Visiškai jaunutis A. Matulevičius įsijungė į istorinį darbą, žingeidumas, darbštumas jį išvedė į platų istorijos kelią. Jaunystė pats svarbiausias etapas, tai baltas lapas, į kurį įrašoma žmogaus ateitis, o jis, ne asfalto vaikas su baltom kojinaitėm.

Mėgstu aš atsirasti tarp protingų žmonių. Žavi žinių ir išminties derinys. Neatsidžiaugiu klausydamasi žmonių - kūrėjų, kurių kasdien nerodo per televiziją. Būnant kartu norisi pasitempti, šiek tiek priartėti prie jų.

Ta proga parašiau ir eilėraštį, skirtą A. Matulevičiui.

 

Daktarui Algirdui Matulevičiui

 

Jis pasišventęs Lietuvos sūnus -

Tautos istorikas.

Jis talentingas, paprastas ir įdomus -

Meistras retorikos.

 

Datos, įvykiai, tautos dvasia

Perleisti per širdį,

Bibliografija darbų - tai Visata

Mažosios Lietuvos šaukimą girdi.

 

Epitetų nemaža galima išreikšti:

Darbštuolis, atsakingas, įžymus...

Jis mokslų daktaras, enciklopedijų leidėjas,

Svarbiausia - geras, draugiškas žmogus.

 

Rūta Leonova

Tauragė, 2017-09-29

 

Nuo redakcijos

 Rūta Daujotaitė-Leonova

Pedagogė, poetė, vertėja, Karaliaučiaus krašto lietuvių visuomenės veikėja Rūta Daujotaitė-Leonova gimė 1940 m. balandžio 2 d. Piktupėnų kaime, valstiečių šeimoje. Baigusi Batakių vidurinę mokyklą, 1961- 1967 m. studijavo rusų kalbą ir literatūrą Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakultete, 1961-1968 m. mokytojavo Kelmės rajono Žirnainių, Stulgių, Šaltenių kaimų mokyklose. Ištekėjusi už karininko Viktoro Leonovo, 1968-1977 m. gyveno įvairiose Rusijos ir Kazachijos vietose, dirbo mokytoja. Nuo 1977 m. gyvena ir dirba Karaliaučiuje. 1991 m. pradėjusi dirbti miesto 48-oje vidurinėje mokykloje, įsteigė lietuvių kalbos ir etnokultūros fakultatyvą, iki išėjimo į pensiją 2013 m. mokė lietuvių mokinius gimtosios kalbos, rengė jų ekskursijas į Lietuvą. Nuo 1989 m. dalyvauja lietuvių tautinėje veikloje, nuo 1992 m. aktyvi Liudviko Rėzos lietuvių kultūros draugijos narė, 2000-2004 m. šios draugijos pirmininkė. Bendradarbiauja su Mažosios Lietuvos lietuvių draugija Čikagoje, kitomis lietuvių organizacijomis.

Rašo eilėraščius, noveles, publicistikos straipsnius lietuvių ir rusų kalbomis, skirtus Mažajai Lietuvai ir jos gyventojams. Atskiri Rūtos Daujotaitės Leonovos eilėraščiai yra publikuoti almanache „Balsai iš toli", taip pat periodiniuose leidiniuose : „Donelaičio žemė", „Draugas", „Pasaulio lietuvis", „Naujoji aušra" ir kitur. 1990 m. ji sukūrė Karaliaučiaus krašto lietuvių himną. Išleido eilėraščių rinkinius „Užuovėja" (Klaipėda, 2004), „Minčių vainikas" (Karaliaučius, 2008). Iš rusų kalbos išvertė A. Domanaičio dainų rinkinį su gaidomis „Saulėgrąža" (Karaliaučius, 1992). Į rusų kalbą išvertė A. Juozaičio „Miestas kaip azartas"  (Karaliaučius, 2008) bei  N. Kitkausko ir L. Kitkauskienės knygą „Kristijono Donelaičio memorialas Tolminkiemyje" ( Мемориал Кристионаса Донелайтиса в п. Чистые Пруды (Толльмингкемен, Толминкемис), Каraliaučius 2013). Į rusų kalbą ji išvertė ir Kristijono Donelaičio poemą „Metai", tik, kol kas neranda šiai knygai leidėjo.

Vytautas Žeimantas

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2017-10-03 19:18
 
Share |
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media