2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Kultūros renginiai

*print*

Archyvas :: R. Požerskio “žaidimai” – fotografijų parodoje ir naujame albume

2010-02-24
 
Romualdo Požerskio nuotrauka

Romualdo Požerskio nuotrauka

Kornelija Ežerskytė

 

“Kas verčia moteris skristi į fotokamerą kaip drugelius į šviesą, nusimetus visa, kas dengia kūną?  Fotomenininkai ir modelis įsižaidžia, ir šis jų žaidimas tampa ritualu. Ritualas – žaidimo triumfu. Tai, ką pagavo fotojuosta, liks kaip amžininkų dvasios ir širdies trajektorija, plastiškai išreikšta Modelio kūnu,”- ir klausia, ir ieško atsakymo rašytojas Markas Zingeris.

 

Savajį atsakymą suraskite patys pabendravę su Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatu Romualdu Požerskiu – fotomenininku ir būsimos parodos autoriumi. Vasario 24 d. Vilniaus “Prospekto” galerijoje atidaroma šio kūrėjo fotografijų paroda “Miražų dosjė”, o taip pat pristatomas ir to paties pavadinimo fotoalbumas.

 

Šiandien dažniau klausiama: ar čia dar fotografija? Kai žiūri į Romualdo Požerskio aktų knygos „Miražų dosjė“ paskutinįjį, spalvotąjį, skyrių, iš tikrųjų atrodo, kad čia iš fotografijos peršokta į kompiuterių pasaulį. Viskas raudona, fantastiški merginų šuoliai ore, kompoziciškai deformuoti kūnai – lyg iš kito, vaizduotės, pasaulio. Betgi autorius specialiai pabrėžia, kad viskas daryta senoviškai, fotojuostėlėje, be jokio montažo. O vis dėlto pavadinimas „Miražai“ neišeina iš galvos. Vadinasi, skaitmeninės fotografijos ir kompiuterių naujovės remiasi sena fotografijos tradicija: ne tik fiksuoti, bet ir įvaizdinti, įženklinti tikrovę. Ir žmogaus kūnas visada yra miražas, nes jo misija šiame pasaulyje – laikina,” – pastebi kritikas Skirmantas Valiulis.

 

Dar kitokį matymą į autoriaus kūrybą pateikia kitas kūrėjas – poetas, rašytojas Donaldas Kajokas. Jis sako: “Erdvė – kamerinė, uždara, asketiška. Jos tik tiek, kiek iš tamsos išplėšia šviesos šaltinis, beje, skleidžiantis šviesą ne iš vieno taško, o išskaidytą, iš ištisos taškų tiesės (pailga vadinamoji „dienos šviesos“ lempa). Jokių žvilgsnį blaškančių detalių. Kūnas, šviesa, tamsa. Jų santykiai, proporcijos, geometrija.Tokio, kone rembrantiško, šviesos šaltinio pasirinkimas, mano galva, yra įdomus, intriguojantis, gal net konceptualus. Beje, šiame Romualdo Požerskio fotografijų cikle šviesa ir tamsa – tolygios partnerės. Kartais net atrodo, kad tamsa suteikia kai kuriems darbams daugiau meninės informacijos nei šviesa”.

  

O parodos autorius Romualdas Požerskis gal būt atsakys šiais savo tartais žodžiais: “Leiskite mums klysti, nes juk esam tiktai menininkai. Lengva kritikuoti, bet labai sunku suprasti KODĖL kuriame vienaip ar kitaip. Betgi menas – tai laisvė. Tai – žaidimas. Mes fotografavome ne modelį, o savo idėjas”…

 

 

R. Požerskis gimė 1951 m. Vilniuje. 1975 m., baigęs tuometinį Kauno Politechnikos instituto Elektrotechnikos fakultetą, pradėjo dirbti Lietuvos fotografijos meno draugijos Kauno skyriuje. Nuo 1976-ųjų - Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys, o nuo 1980-ųjų tapo laisvu fotografu ir rengė fotografijas Lietuvos bei užsienio spaudai. Nuo 1993-ųjų dėsto Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto, menotyros katedroje. 1990 m. fotomenininkui suteiktas Lietuvos Nacionalinės premijos laureato vardas. 2004 m. už indėlį į Europos kultūros paveldo puoselėjimą ir saugojimą Vienos Universitete Austrijoje menininkui įteikta mecenato iš Hamburgo Alfredo Toepfer premija.

 

Paroda atidaroma vasario 24 d. (trečiadienį) 16 val. Prospekto galerijoje (Gedimino pr. 43, Vilnius). Paroda veiks iki kovo 13  d. Galerija dirba III-V 12-18 val., VI 12-16 val.

 

 

 

  

 

  

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2010-03-23 19:11
 
 

Komentarai (0)

Jūsų el. paštas

Rašyti komentarą

Vardas
Tekstas
Apsaugos kodas
secimg
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media