Kultūros renginiai

Nacionaliniame operos ir baleto teatre įvyko spaudos konferencija. Ji vyko neįprastoje, bet jaukioje, kompaktiškoje, geroje akustinėje erdvėje - prieš pradedant kopti didžiaisiais laiptais, tarsi atvesdama žiūrovus į salę.

Pandemija privertė atsižvelgti į besiklostančias aplinkybes, ir tai lėmė, kad tarptautinio „Rožės kavalieriaus" pastatymo pirmoji premjera įvyks Vilniuje, o ne Briuselio teatre „La Monnaie - De Munt", kaip buvo numatyta anksčiau. Tai garbė mūsų teatrui!

Žurnalistams turėtų būti įdomu sužinoti, kad Strausso vardas čia rašomas teisingas - tai ne dažniau girdimas Johannas. Richardas Straussas (1864-1949) - vokiečių kompozitorius, garsus dirigentas, vadovavęs Berlyno, Vienos operos teatrams. Daugelis simfoninės muzikos gerbėjų Filharmonijoje dažniausiai girdi jo simfonines poemas. Aišku, Lietuvoje plačiai nuskambėjo viena jo operų - „Salomėja" (Salome, op. 54, Drzdenas, 1905 m.), suteikusi šansą ypač ryškiai atsiskleisti Asmik Grigorian. 2019 m. spaudoje buvo rašoma: „Zalcburgo festivalio scenoje - praėjusių metų operos triumfo „Salomėja" sugrįžimas ir dar viena galimybė švęsti pasaulį pribloškusį lietuvių sopraną Asmik Grigorian."

Paskutinę rugpjūčio dieną spaudos konferencijoje Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras pristatė artėjančią premjerą - vieną sudėtingiausių R. Strausso operų - „Rožės kavalierių". „Siužetas pasakoja apie meilę, apie laiko bėgimą. Jaunosios kartos italų operos vizionieriaus Damiano Michieletto režisūros dėka atsiduriame anapus laiko. Ši opera itin aktuali, kaip tik didieji klasikai, esantys anapus laiko, gali būti aktualūs. „Rožės kavalierius" yra ir bus nemirtingas, nes kalba apie žmogaus aistras ir silpnybes, amžinas kaip ir laiko tėkmė. Gilioji operos prasmė - suprasti gyvenimą ne kaip mėnesių, valandų, minučių, sekundžių bėgimą, o kaip vieną ilgą dieną", - teigia S. Quatrini. Jis džiaugėsi, kad ruošdamasis premjerai ypač augo teatro orkestras, nes tai - ne akompanuojantis solistų partneris, „tačiau tarsi dar vienas ypač gyvas, leitmotyvais turtingas partneris. Nuo pat pirmųjų garsų svarbu juos išgirsti, pajusti instrumentų charakteristikomis paryškinančius veikėjų charakterius."

Teatro vyriausiasis dirigentas negailėjo gerų žodžių labai sunkias partijas paruošusiems solistams. Scenoje jų daug. Viena iš „Rožės kavalieriaus" pagrindinio vaidmens atlikėjų - Joana Gedmintaitė. „Tai labai sudėtingas kūrinys, labai daug teksto. R. Straussas yra išties išskirtinis kompozitorius, bet negalėčiau sakyti, kad iki šito susidūrimo juo labai žavėjausi. Vis atrodė, kad ši muzika - ne man. Kai sužinojau, kad turiu ruoštis perklausai, tai man buvo didžiulis iššūkis: nėra melodingų arijų, po kurių galima pailsėti. Skamba ištisinė muzika, dialogai, monologai... Orkestras, vis atrodydavo, kad ne padeda, o maišo. Vasarą teko su klavyrais važiuoti ir prie jūros: kai kas maudėsi, kai kas saulėj gulėjo, o aš su klavyru gulėjau..." Solistė visą laiką scenoje - net kai nedainuoja, o tik vaidina. „Aš vis dar ieškau pernykščio sniego..." - yra toks dainuojamas tekstas.

Spektaklio režisierius sakė, kad ši Maršalienės frazė tapo „Rožės kavalieriaus" idėjiniu raktu, kalbančiu apie mūsų laikinumą ir greitai prabėgančią jaunystę. Pamatysime ir kitus simbolius, kuriuos įprasmins ne tik režisierius Damiano Michieletto, vienas geidžiamiausių pasaulio operos teatruose, bet ir scenografas Paolo Fantinas, šviesų dailininkas Alessandro Carletti. Jis įsitikinęs, kad apšvietimas - tai spektaklio „emociniai klijai", kuriais galima sujungti viską, kas vyksta scenoje, ir perteikti reikiamą personažo emociją: „Žinoma, kurdami vaizdą neturime persistengti, kad paliktume vietos ir genialiajai R. Strausso muzikai, kurios grožis šioje operoje dažnai kutena paširdžius", - atvirauja A. Carletti.

„Šį pastatymą įsivaizduoju kaip galimybę jūsų gerai veikiantį teatrą kilstelėti į naują lygį, pastūmėti jį link europietiškojo konteksto. Radau čia gerą pastatymo komandą, su kuria galima profesionaliai kurti", - tarsi visos operą ruošiančios italų komandos vardu sakė režisierius D. Michieletto.

J. Sakalauskas pristatė ir pagrindinį naujojo teatro sezono rėmėją. Juo išliko „Norfos" įmonių grupė. Didžiausia pagarba mecenatams! Opera - brangus malonumas. Ir pandemija pridėjo savo leteną nustekendama žiūrovų sales. Kartu su LNOBT pradedame jau trečią sezoną. Norisi prisidėti prie kultūros, prie Lietuvos žmonių judėjimo į priekį. Visiems linkiu ramaus sezono, kad žiūrovai visąlaik galėtų lankytis teatre", - linkėjo „Norfos" valdybos pirmininkas Dainius Dundulis.

LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas pasidžiaugė, kad stambus verslas remia LNOBT ir tuo pačiu rodo pavyzdį kitiems verslininkams: „Sėkmingas verslas gali svariai prisidėti prie kultūros puoselėjimo. Tikiuosi, šis sezonas bus sėkmingas ir verslo, ir kultūros žmonėms. Visi galėsime grįžti prie įprastų darbų ir džiaugtis įprastu gyvenimu."

Kilstelkime savo intelektą ir pasikraukime genialios muzikos kuriamomis emocijomis. Premjeriniai spektakliai nuo rugsėjo 3 d. Bilietų dar yra. Vėliau šis spektaklis į sceną sugrįš tik sekančiais metais.

R. AB