Kultūros renginiai

LŽS ir LDS nario Alfonso Čepausko parodos "Ekslibrisai + mažoji grafika+ akmens miniatiūra" atidarymas įvyks balandžio 28 d. 12 val. Gariūnų verslo parko "B" korpuso antrame aukšte.

Jo kūrybinis kelias per penkiasdešimt metų glaudžiai susijęs su ekslibrisu. Šis populiarus žanras gerai žinomas visame pasaulyje. Jo ištakos prasideda  1400 m. prieš Kristų, kai buvo atrasta fajansinė plokštelė su Egipto faraono Amenhotepo ir jo žmonos Tėjos vardų įrašais. Lietuvoje ekslibrisas žinomas nuo 1518 m. Tai Žygimanto Senojo bibliotekos super ekslibrisas. Per šimtmečius nuėjęs ilgą pakilimų ir atoslūgių kelią paskutiniais amžiais ekslibrisas suklestėjo visame pasaulyje. Dabar jis ne tik knygos sargas. Tai tarptautinių konkursų, forumų, parodų, kongresų ir kitokių kultūrinių renginių objektas. Ekslibriso populiarumas slypi tame, kad jame įrašytas konkretus asmuo ar institucija yra tartum paminklas atspindintis ne tik asmenybę, bet ir šalį, kultūrą, istoriją.

Kurdamas ekslibrisus ir suvokęs šio žanro ypatybes, dailininkas suformavo savitą plastinę kalbą, manierą ir stilistiką, išreiškiančią pagarbą žmogui, institucijai ar istoriniam įvykiui. Daugumoje dailininko ekslibrisų dominuoja žmogaus figūra, tačiau tai ne konkreti asmenybė, o simbolis atspindintis veiklą, pomėgius, profesiją. Kartais ta figūra jungiama su architektūros gamtos objektais, išauga kelios rankos, kojos, taip parodant įvairiapusiškas žmogaus gyvenimo ar veiklos puses. Įsisavinęs spalvoto oforto techniką, o pastaruoju metu ir kompiuterinę - A. Čepauskas sukūręs per 1200 ekslibrisų įprasmino daugelio Lietuvos ir kitų šalių asmenybių ir institucijų egzistavimą, kultūrinius, istorinius šalies aspektus. Personalines parodas yra surengęs Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Italijoje, Suomijoje, Danijoje  ir keliasdešimt Lietuvoje. Tarptautiniuose konkursuose pelnė  per 50 įvairių apdovanojimų.

Vadovaudamas Lietuvos ekslibrisininkų klubui dailininkas ir žurnalistas A. Čepauskas surengė keliasdešimt vietinių ir tarptautinių konkursinių parodų: „Vilnius-Lietuvos sostinė", „Gediminui-650", „Catechismus-450", „Lietuvos mokyklai-600", „Baltijos kelias '89", „Žalgiris-600", „1863 sukilimas" ir daugelį kitų.

Eksponuojami mažosios grafikos oforto lakštai „Pažinimo takas", „Šv. Jackaus pasivaikščiojimas", „Bokšto abdukcija", „Pavasaris prie miesto vartų", „Sakmė apie gotiką" ir kt. kalba apie Vilniaus miesto senuosius paminklus, kuriuose tartum poetinėse vizijose siurrealistiškai įvesti žmonių, veidų, figūrų motyvai perteikia ir gilesnes prasmes. Lakštuose „Jaunystės prisiminimai", „Svajonės", „Malda", „Samogithia" - simboliniai gamtos, architektūros, figūrų asociatyvūs įvaizdžiai. Cikle „Būsenos" filosofiniai pamąstymai apie siekius, būtį, tarpusavio santykius.

Miniatiūrinės akmens skulptūrėlės perteikia ne tik natūralių gamtoje rastų neapdorotų akmenų formas, bet ir autentišką primityviosios skulptūros plastiką, kuri pasiekta raižymo įrankiais išgaunant minimalias, stilizuotas formas („Pieta", „Baltas rūpintojėlis", „Du vyrai". „Piligrimas", „Pegasas)"  

Įvairiapusiška A. Čepausko kūryba atspindi ir nūdienos meno tendencijas, savitas liaudies meno transformacijas. Nestokodamas išradingumo, naudodamas įvairias medžiagas ir technikas, dailininkas talpia menine kalba teikia minčių apie gyvenimo prasmę, būtį, aplinką, istoriją.