Renginiai

Goethe's institutas Lietuvoje ir Šiuolaikinio meno centras kviečia į pokalbį apie Europos praeitį ir ateitį bei ją neišvengiamai konstruojančius šiandienos sprendimus. Pokalbio metu susitiks dvi Europos politiniame lauke svarbios figūros, buvę europarlamentarai – pirmasis atkurtos Lietuvos valstybės vadovas prof. Vytautas Landsbergis ir Vokietijos Žaliųjų partijos bendraįkūrėja Eva Quistorp. Pokalbis vyks trečiadienį, vasario 25 d. 19 val. Šiuolaikinio meno centro (Vokiečių g. 2, Vilnius) skaitykloje. Diskusiją moderuos dr. Laima Kreivytė – meno istorikė, kuratorė, rašytoja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė. Ši diskusija vyks jau paskutinę institucijų ko-organizuojamos parodos „Varpai ir patrankos. Šiuolaikinis menas militarizacijos akivaizdoje" savaitę.

Kintančios Europos idėjos ir identitetas

Dar 2009 m. prof. Vytautas Landsbergis Europos Parlamente vykusioje konferencijoje „Europa 70 metų po Molotovo-Ribentropo pakto" kalboje „Berlyno siena" pabrėžė:

„Berlyno siena tebeegzistuoja. Molotovo-Ribbentropo paktas taip pat nepradingo. „Kur jūs tai matote?" - kas nors gali paklausti. Ogi pažiūrėkite į Putino-Šrioderio paktą dėl Baltijos vamzdžio, ir vėl pasirašytą už mūsų nugarų; bet pirmiausia įsižiūrėkite į tą ypatingą sovietinio komunizmo, dabar mutavusio į nacionalizmą, galvoseną ir jos atstovų siekius vėl ir vėl vergti kaimynines tautas bei teritorijas."

 

Atsispiriant nuo šios taiklios įžvalgos pokalbis kvies apmąstyti kintančios Europos idėjas ir identitetą. Per istorinę prizmę bus nagrinėjamos šiandienos Europą jungiančios vertybės ir ją skaldantys projektai – jų priežastys ir pasekmės. Susitikimo metu bus kalbama apie Europos kelius ir klystkelius nuo Berlyno sienos griuvimo iki pokyčių karo Ukrainoje kontekste, taip pat apie meno vaidmenį kintančiuose politiniuose ir kultūriniuose kraštovaizdžiuose.

Meno galia besikeičiančiame pasaulyje

Diskusija vyks Šiuolaikiniame meno centre iki kovo 1 d. vykstančios parodos „Varpai ir patrankos. Šiuolaikinis menas militarizacijos akivaizdoje", nagrinėjančios skirtingas šiuolaikinių menininkų strategijas militarizacijos akivaizdoje, kontekste. Pokalbio metu atsiskleis, kaip paskutinių praėjusio amžiaus dešimtmečių valstybių, ypač Lietuvos, politinis judėjimas link nepriklausomybės, taip pat ir Vakarų Europos visuomeniniai judėjimai už taiką ir socialinę lygybę „skolinosi" idėjas ar buvo paveikti avangardinių meno judėjimų.

Lietuvos bei Vokietijos kultūros ir meno institucijų bendras projektas Vokietijos brigados įvedimo kontekste

Pokalbis yra bendro Goethe's instituto Lietuvoje, Šiuolaikinio meno centro (ŠMC) ir „Akademie der Künste" Berlyne projekto „Bendradarbiavimo aspektai" dalis. Jo atspirties taškas – ilgalaikis Vokietijos kariuomenės brigados dislokavimas Lietuvoje. Tai bandymas per meno kūrinius, diskusijas ir tekstus tyrinėti, kaip militarizacija veikia šiuolaikinį gyvenimą, kas mus atvedė prie dabartinės situacijos ir kokios ateities galime tikėtis. Projektas suteikia platformą menininkams ir žiūrovams įsitraukti į šio geopolitinio poslinkio analizę, aptarti jo kompleksiškumą bei jame slypinčius prieštaravimus.

Renginio dalyviai:

PROF. VYTAUTAS LANDSBERGIS – kultūros istorikas, pianistas, muzikologas, aktyvus visuomeninio gyvenimo dalyvis. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs Europos Parlamento narys, 2022 m. Seimo pripažintas pirmuoju atkurtos Lietuvos valstybės vadovu. Habilituotas daktaras (humanitariniai mokslai, 1994 m.), Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikas (nuo 1997 m.), daugiau kaip 15 universitetų (tarp jų - Sorbonos universiteto) garbės daktaras arba garbės narys.

DR. LAIMA KREIVYTĖ – menotyrininkė, kuratorė, rašytoja, Vilniaus dailės akademijos Dailės istorijos ir teorijos katedros dėstytoja, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė.

EVA QUISTORP – Europos Parlamento narė (1989-1994), atstovavusi Vokietijos žaliųjų partijai. Šiuo metu ji yra Pasaulio ateities tarybos vyresnioji patarėja. 1979 m. kartu su menininku Josephu Beuysu įkūrė Vokietijos Žaliųjų partiją. Vėliau rėmė demokratines iniciatyvas, įskaitant „Charta 77" ir „Solidarumo" judėjimą. Įkvėpta „Greenham Common" moterų taikos akcijų, 1983 m. kovą ji pradėjo organizuoti žmonių grandines prieš branduolinius ginklus ir paskatino Pietų Vokietijoje 1983 m. spalio 22 d. surengti žmonių grandinę, kurioje dalyvavo 250 tūkst. žmonių. Quistorp taip pat yra viena iš organizacijos „Moterys už taiką", Heinricho Böllio fondo ir tarptautinio moterų klimato teisingumo tinklo „GenderCC - Women for Climate Justice" steigėjų.

Pokalbis „Vamzdžiai ir sienos. Europos keliai ir klystkeliai" su prof. Vytautu Landsbergiu ir Eva Quistorp

Data ir laikas: vasario 25 d. 19 val.

Vieta: Šiuolaikinio meno centro skaitykla, Vokiečių g. 2, Vilnius

Renginio kalba: anglų

Dalyvavimas nemokamas, išankstinė registracija nereikalinga

Vasario 27 d. baigiamajame parodą „Varpai ir patrankos" lydinčiame renginyje Ukrainos medijų tyrėja Svitlana Matvijenko, kultūros tyrėjas Philippas Gollas ir menininkė Hito Steyerl nagrinės ryšius tarp dujotiekių, kariuomenės ir karo. Svitlana Matvijenko savo pranešime gvildens, kaip infrastruktūra, anksčiau skirta dujų transportavimui, Rusijos naudojama tiesiogiai kariniams tikslams. Bendrai išleistoje knygoje „Leak. The Other Side of the Pipeline" jie analizuoja kolonijines ir ekologines besitęsiančios Rusijos agresijos prieš Ukrainą implikacijas bei vokiškų-rusiškų dujų susitarimų istoriją nuo 8-ojo dešimtmečio.

Plačiau apie renginį:

https://www.goethe.de/ins/lt/lt/ver.cfm?event_id=27223572

Daugiau informacijos apie parodą:

https://www.goethe.de/ins/lt/lt/kul/sup/asp/var.html?wt_sc=lietuva_varpaiirpatrankos

Daugiau informacijos apie projektą:

https://www.goethe.de/ins/lt/lt/kul/sup/asp.html

01103 Vilnius

Tel. +370 5 2314433

info-vilnius@goethe.de

http://www.goethe.de/lietuva