2024 m. kovo 28 d., Ketvirtadienis

Tyrimų fondas

Senos interneto svetainės versijos

Rašau ir tobulėju

*print*

Archyvas :: Abalas, ateivis iš Marso

2021-04-06
 
Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Asociatyvi iliustracija/ Vlado Ščiavinsko nuotrauka

Alvilė Zolubaitė

  

Ankstus rytas. Atsikėliau ne tokia žvali kaip visada. Pakėlusi galvą nuo pagalvės, už lango, kitame lauko gale, pamačiau Marsietį! Jis keistai statydamas kojas atbėgo iki mano lango ir kiaurai jį perėjo. Aš išsigandau ir pradėjau trauktis atgal. Ateivį vijosi policija.

 

Marsietis, išsigandęs švyturėlių ir sirenų, atlėkė pas mane pasislėpti. Aš nebeturėjau kur trauktis. Jis labai arti! Marsietis man suvebleno „SABAL“. Iš pradžių nieko nesupratau. Po kiek laiko išsiaiškinau, kad jis žodžius sako iš kito galo. Paklausiau „SKOK OVAT SADRAV“. Sužinojau, kad jo vardas Abalas. Jo tėvai skraidė aplink žemę. Nebesugrįžo. Abalas iškeliavo jų ieškoti, tačiau jo erdvėlaivis sudužo. Išsiaiškinusi, kodėl Marsietis žemėje, pamačiau, kad jau vakaras. Pradėjau svarstyti, kur jis miegos? Abu nusprendėme, kad jis ilsėsis ant kilimo.

  

Nauja diena su naujuoju draugu Abalu. Šiandien radau jį miegantį ant kilimo, kaip ir buvome susitarę. Padariau du puodelius kakavos su grietinėle. Ateivis pirmą kartą ją gėrė. Jam labai patiko! Šią dieną planuojame eiti ieškoti jo tėvų, tačiau reikia atrasti Abalui tinkančius drabužius. Pradėjau kuistis spintoje. Radau dvi skaras – mėlyną ir žalią. Pasiuvau marškinėlius ir šortukus. Ateiviui daviau savo brolio sportbačius.

 

Išėjome į lauką. Suplanavome eiti į planetariumą, nes jis primena kosmosą. Nuskubėjome, tačiau ten tėvų neradome. Nusivylėme, nes nebežinome kur eiti. Grižome namo, o ten pamatėme – Abalo tėvus! Nesupratau, kaip jie mus surado. Paaiškėjo, kad Abalui ant kaklo  kabojo amuletas, kuriame įtaisytas sekimo prietaisas. Miegodamas ant kilimo, ateivis muistėsi, todėl amuletas nusirideno po mano lova. Tėvai atskubėjo į tą vietą, kur tylius garsus leido pakabukas.

 

Abalas su tėvais jau gali grįžti namo, tačiau kaip? Ilgai galvojome, kaip tai padaryti, nes tėvų laivas susprogo, o Abalo – sudužo. Pagaliau sumąsčiau. Pasiskolinsime raketą!

 

Visi keturi nuskubėjome prie raketos. Buvo vakaras ir aikštėje nieko nebuvo, todėl reikėjo ropštis per tvorą. Susibraižiau ranką, tačiau palydėjau draugus iki raketos. Buvo liūdna atsisveikinti, tačiau Abalo šeimai čia nesaugu. Gaila, kad tiek mažai laiko pabuvome drauge. Pro ašaras praveblenau „ETA! IARKIT RAD EMISYTAMISAP“. Jie išlėkė su raketa į Marsą. Aš grįžau namo ir atsiguliau į lovą. Ryte mane pažadino mama. Pasirodo tai buvo tik sapnas...

 

 

/Tekstas sukurtas Jaunųjų žurnalistų klube, vad. Erika Straigytė; teksto autorei 10 m./

 

 

Paskutinį kartą atnaujinta: 2021-04-06 17:56
 
 
2007 © “Lietuvos žurnalistų sąjunga” - žurnalistams, mediadarbuotojams ir visuomenei - įvykiai, analizė, kūryba.
Sprendimas: Fresh media